"Veido" archyvas

Kadaise redakcijoje turėjome užsivedę kalendorių ir pildėme pagal politikų pažadus, kada jie parengs “Sodros” ir socialinės apsaugos reformas. Iš pradžių tai buvo žadama padaryti 2010 m. pavasarį, tada – rudenį, vėliau – 2011 m. sausio 1 d., galiausiai – šį pavasarį. Atėjus pavasariui kalendorių pildyti metėme – tuščias reikalas. Juolab kad ir žadėtojai šia tema nustojo kalbėti, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė socialinės apsaugos ir darbo ministro nei kviečiasi, nei klausia, kiek su tų reformų metmenimis pasistūmėta. Anksčiau labiau domėjosi.

Kai kokie nesusipratę žurnalistai premjero Andriaus Kubiliaus ar socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko paklausia, ar ši reforma iš Vyriausybės prioritetinių darbų jau išbraukta, paprastai išgirsta atsakymą, kad ne, tačiau tai esą labai sudėtingas projektas ir daug darbų, tad ne tik iki starto, bet netgi iki kažkokio didesnio aiškumo dar labai toli.

Beje, politikų teigimu, dabar šia tema vyksta kažkokie svarstymai su visuomene. Gaila, kad niekaip nepavyksta nustatyti, kas ten su kuo ir kur svarsto. Taigi, kaip ir daugelyje sričių, socialinių reikalų srityje artėjame prie liūdnos atomazgos.

Čia svarbu paminėti, kad per visą pastarąjį dešimtmetį mūsų socialinės apsaugos sistema nebuvo iš esmės reformuota, o vis lopoma, priduriama, apkarpoma, pataisoma, ir šiandien primena kaliausę ar net trigalvę pabaisą. Nes jokios sistemos, kaip tobulinti mūsų socialinės apsaugos sistemą, nebuvo. Taigi socdemai užvilko sijoną, konservatoriai apavė kerziniais batais, socialliberalai apsupo paklode, liberalai ant galvos užmovė puodą – štai ir visas kūrinys. Kažką dar siūlė mokslininkai, ekspertai, tyrėjai, bet visi jie buvo nušvilpti, natūralu, kad ir į jų siūlymus atsižvelgta nebuvo. Pas mus visas sritis reformuoja politikai, įsivaizduojantys turį begalinį nusimanymą apie viską.

Dabar apžvelkime viso to pasekmes. “Sodros” deficitas vis didėja, artėdamas jau prie 3 mlrd. Lt ribos. Kaip liudija “Veido” užsakymu bendrovės “Prime consulting” pernai atlikta sociologinė apklausa, net 91,4 proc. respondentų baiminasi, kad dabartinė “Sodra” bankrutuos. Svarbu neužmiršti, kad demografinė padėtis šalyje vis blogėja, tai yra dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo dirbančiųjų mažėja ir jie priversti išlaikyti vis didesnį skaičių išlaikytinių (pensininkų, neįgaliųjų, bedarbių, vaikų etc.).

Antras svarbus aspektas, kad pensinis amžius tiek Europoje, tiek Lietuvoje ilgainiui bus vis vėlinamas ir po keliolikos metų, tikėtina, pasieks 67 ar daugiau metų. Žinant tikinėtiną vidutinę gyvenimo trukmę, paaiškėja, kad du trečdaliai Lietuvos vyrų pensijos nesulauks. Visą šią aritmetiką supranta vis daugiau Lietuvos gyventojų, kurie pradeda gyventi šia diena. Jie visiškai nesuinteresuoti kaupti pinigų senatvei (ypač tai pasakytina apie 25–45 metų amžiaus grupę). O jei ir suinteresuoti, tai galvoja, kaip pensijai sukaupti savarankiškai, o ne per “Sodrą”, nes šios ateitis juk neaiški.

Tokios žmonių nuotaikos ir toks politikų požiūris lemia, kad socialinės apsaugos srityje mes patenkame į vis didesnę aklavietę. Ir išeičių vis mažėja.