Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys, stebėdamas, kaip Lietuva perima dabar ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos patirtį, jaučiasi ramus, nes pirmininkavimui mūsų šalis esą ruošiasi preciziškai. Jo nuomone, dar daugiau aiškumo bus, kai bus aiškūs Airijos pirmininkavimo rezultatai.

VEIDAS: Airijai dar liko trečdalis viso jos pirmininkavimo ES Tarybai laiko. Ar jau galima daryti apibendrinimus, kaip šiai šaliai sekėsi? Ar šeši mėnesiai apskritai yra pakankamas laikas kokiai nors veiklai vertinti?
V.P.: Tokia tvarka galioja nuo ES įkūrimo – šeši mėnesiai, po kurių keičiasi pirmininkaujanti valstybė, užtikrina visų šalių narių lygias galimybes planuoti ES darbotvarkę. Be to, pirmininkausiančių valstybių veikla planuojama net pusantrų metų į priekį, nes svarbiausius darbotvarkės klausimus, bendradarbiaudamos su ES institucijomis, pasiskirsto trys valstybės, vadinamos trejetu.

VEIDAS: Kaip dabartiniam trejetui – Airijai, Lietuvai ir Graikijai sekasi koordinuoti veiksmus tarpusavyje, ypač kalbant apie Lietuvą ir Airiją?
V.P.: Lietuva ir Airija bendradarbiauja ypač glaudžiai jau nuo seno. Lietuva rengtis pirmininkavimui pradėjo vos įstojusi į ES. O Airija, kuri pirmininkauja jau septintą kartą, yra labai draugiška valstybė. Su Airija dirbame įvairiais lygiais – buvo daugybė vizitų, pasitarimų. Tai atviras, partneriškas bendradarbiavimas. Žinome airių prioritetus, jų darbotvarkę, matome, kaip jiems sekasi.

VEIDAS: Taigi mūsų darbotvarkę koreguos tai, ką pavyks susitarti ir užbaigti Airijai. Kaip manote, kurie iš perimtų klausimų gali būti sudėtingiausi?
V.P.: Kai kuriais atvejais mes linkime daug sėkmės Airijai, kad būtų sutarta dėl visai ES svarbių dalykų ir jų spręsti nereikėtų mums. Pavyzdžiui, Airija pasiekė sutarimą dėl septynerių metų ES finansavimo, bet Europos Parlamentas jam nepritarė. Taigi dabar vyksta intensyvus Airijos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos darbas, kad procesas būtų baigtas. Tai sudėtingas, jautrus politinis ir finansinis klausimas, tad Lietuvai ir visai ES svarbu, kad jis būtų iki galo išspręstas Airijos pirmininkavimo laikotarpiu, ypač dėl to, jog jau metas rengti 2014 m. biudžetą. Jei šis klausimas būtų perkeltas į mūsų pirmininkavimo laiką, tai būtų papildomas iššūkis Lietuvai, kurios pirmininkavimo darbotvarkė ir taip labai intensyvi.
Vis dėlto tai nėra kažkas netikėto, perimti kai kuriuos klausimus – normalus procesas. Taip pat bus ir mums – turime savų tikslų ir savo prioritetus sieksime maksimaliai įgyvendinti, bet jei dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyktų dėl ko nors sutarti, Graikija, kuri pirmininkaus po mūsų, tęs pradėtą darbą.

VEIDAS: Kaip manote, ar pirmininkavimo sėkmei turi įtakos pirmininkaujančios valstybės dydis? Ar skiriasi, tarkime, tokių šalių, kaip Vokietija, pasiekti rezultatai nuo, sakykime, dabar pirmininkaujančios Airijos ar po jos eisiančios Lietuvos?
V.P.: Neretai sakoma, kad kaip tik mažos valstybės pirmininkauja labai sėkmingai, nes jaučia didesnę atsakomybę, ilgiau ruošiasi pirmininkavimui, yra labiau susitelkusios ir linkusios tartis su partneriais. Pavyzdžiui, iš esmės visi iki šiol buvę Airijos pirmininkavimo laikotarpiai vertinami kaip geri.

VEIDAS: Ar stebėdamas Airijos pirmininkavimą iš vidaus matote, kokios patirties galėtų pasisemti Lietuva?
V.P.: Airija iš pat pradžių aiškiai deklaravo savo pirmininkavimo tikslus – ji siekė matyti visų ES valstybių interesus ir būti sąžininga tarpininkė. Be to, Airija suformulavo labai aiškius prioritetus: užbaigti ES daugiametės finansinės programos derinimą, pasiekti pažangą dėl bendros žemės ūkio politikos, pasistūmėti kuriant bendrą ES vidaus rinką, ypač skaitmeninę. Lygiai tą patį daro ir Lietuva, iš anksto numačiusi visai ES bendrus prioritetus.

VEIDAS: Vadinasi, Lietuvos pasirengimas pirmininkavimui yra tinkamas?
V.P.: Manau, tinkamas. Ruošiamės ilgą laiką, kaupiame kitų valstybių patirtį, žinome ES darbotvarkę ir aktualiausius klausimus – ES finansinis patikimumas, ekonominis augimas ir užimtumas, tarptautinio ES vaidmens stiprinimas. Esame suplanavę renginių kalendorių, žinome, kas vyks Vilniuje, Briuselyje, Strasbūre ir kitose ES sostinėse.

VEIDAS: Kaip skiriasi ambasadoriaus darbas tuo metu, kai šalis, kurioje jis reziduoja, pirmininkauja ES? Ir ko laukiate kitą pusmetį, kai pirmininkaus jūsų atstovaujama valstybė?
V.P.: Airijoje dirbu nuo 2009-ųjų ir šie metai ambasadai tikrai kitokie. Padidėjo susidomėjimas ir Airija, ir Lietuva. Visi norėjo pasitarti su airių kolegomis, žinoti jų planus. Per pastaruosius mėnesius itin intensyviai dirbame su Airijos institucijomis – deriname visus susitikimus, konsultacijas. Kita vertus, jaučiame ir padidėjusį susidomėjimą Lietuva dėl jos vaidmens nuo liepos 1-osios. Be to, pagal galiojančią praktiką Lietuvos ambasada Dubline jau nuo sausio 1 d. atlieka ES renginiams pirmininkaujančios atstovybės funkcijas.
Kitas pusmetis, be abejo, vėlgi bus kitoks. Sieksime išnaudoti tą laiką kuo geriau, pristatydami Lietuvos laimėjimus, pažangą, investicinę ir verslo aplinką, skatindami ekonominius mainus. Tam tikrai organizuosime ne vieną renginį, išnaudosime visus būdus, politinius ir ekonominius forumus. Apie Lietuvą ir jos vaidmenį Europoje bei pasaulyje kalbėsime universitetuose, konferencijose, bendraudami su valstybės institucijomis, verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis.