„Nesioperuojant laiku smarkiau dėvisi kremzlės, tai pagreitina artrozės progresavimą, tad uždelsus gali tekti keisti ir sąnarį“, – perspėja „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojas Kęstutis Bliznikas. Dešimtmetį šioje srityje dirbantis ortopedas traumatologas apgailestauja, kad lietuviai vis dar gyvena kęsdami skausmą, ir primena, jog uždelsus padėti gali būti tiesiog per vėlu.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

– Artroskopinės kelio sąnario operacijos – vienos dažniausių mūsų šalyje ir pasaulyje atliekamų ortopedinių operacijų. Ar galėtumėte apibūdinti pacientų amžių?

– Daugelis jų jauni, darbingi, aktyviai sportuojantys asmenys. Jau kelintus metus stebime išaugusį fizinį gyventojų aktyvumą: jie daugiau slidinėja, dažniau užsiima vandens ir ekstremaliu sportu, taigi juos lydi ir daugiau traumų. Atitinkamai daugėja ir artroskopinių operacijų. Pagrindinės problemos yra kelio sąnario – kryžminių raiščių, menisko plyšimai, kremzlės pažeidimai, kitaip tariant, pažeistos struktūros, kurios savaime sunkiai sugyja. Buitinių traumų taip pat pasitaiko, bet rečiau.

– Ar seniai Lietuvoje atliekamos šio tipo operacijos? Kuo jos skiriasi nuo įprastinių?

– Šios operacijos Lietuvoje atliekamos daugiau kaip 20 metų. Artroskopinių operacijų metu mažiau žalojami aplinkiniai audiniai, jos atliekamos ne atviru būdu, o naudojant video-optinę sistemą, pasitelkiant specialius instrumentus. Per mažas angutes įeinama į sąnarį ir atliekamos tiek diagnostinės, tiek gydomosios procedūros, todėl pooperaciniu laikotarpiu vyksta spartesnė reabilitacija, jaučiamas mažesnis skausmas, greičiau atkuriama funkcija, randai būna beveik nepastebimi. Jei operacija sėkminga, žmogus gali vėl taip pat aktyviai sportuoti, kaip ir iki jos, taigi šios operacijos pratęsia sportuojančiųjų amžių. Tiksli ir laiku atlikta diagnostika šiuo atveju nepaprastai svarbi. Kuo anksčiau operuojame, tuo greičiau grįžtama į aktyvų gyvenimą. Po tokių sudėtingų operacijų ligoniai išleidžiami namo jau po dviejų parų.

– Minėjote, kad artroskopinės operacijos atliekamos ir vyresnio amžiaus žmonėms.

– Tiesa, operuoti tenka ir gana garbaus amžiaus pacientus. Vyriausiai mano pacientei buvo 87 metai, dabar ji jaučiasi puikiai. Nors būna ir taip, kad žmogus negali įvardyti traumos, tiesiog skundžiasi skausmu, kuris dažniausiai užklumpa dėl trauminio menisko plyšimo. Vis atkreipiame žmonių dėmesį, kad sportuojant reikėtų paisyti rekomendacijų, o jei skausmas tęsiasi ilgiau nei keturias savaites, būtina ieškoti kvalifikuotos pagalbos. Praktika rodo, kad lietuviai moka gyventi su skausmu gerokai ilgiau, tačiau pernelyg uždelsus padėti gali būti tiesiog per vėlu.

– Kuo gresia ilgalaikis skausmo kentimas ir delsimas kreiptis į specialistus?

– Esant sužalotam kryžminiam raiščiui ilgalaikis kelio sąnario nestabilumas gali kelti komplikacijų, menisko plyšimų, kurie sunkiau operuojami ir atitinkamai operuojant rezultatai nebūna tokie geri, kaip būtų iki atsiradus komplikacijų. Todėl į skausmą nereikėtų numoti ranka.

– Kokiais dar atvejais pasitelkiate artroskopines operacijas?

– Pagal naujausias medicinos metodikas minimaliai invaziniu būdu rekonstruojame kelio sąnario raiščius, atnaujiname ir atkuriame kremzles, prisiuvame arba per nedidelius pjūvelius netraumuodami aplinkinių audinių pašaliname pažeistą menisko dalį. Visas meniskas šiais laikais nebešalinamas. Dažniausiai šios operacijos atliekamos esant menisko sužalojimų, bet esant galimybei jis išsaugomas ir prisiuvamas.

– Ar artroskopinėms operacijoms svarbu sezoniškumas? Jaučiate jį?

– Jis nėra labai ryškus: darbo užtenka visus metus. Bet taip, pacientų srautai labai padidėja link pavasario: grįžta slidininkai susižaloję ir visi tie, kuriems nepavyko pasveikti be operacijos, o į vasaros pabaigą sulaukiame vandens sporto mėgėjų.

– Ar operuojantis jūsų klinikoje operacijos kainą dengia teritorinės ligonių kasos?

– „Northway“ medicinos ir chirurgijos centras yra sudaręs sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), todėl bazinė operacijos kaina pacientams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

– Kiek laiko įprastai gyja pacientai po šių operacijų?

– Jaunam pacientui po menisko dalies pašalinimo gijimas trunka apie 2–4 savaites, savaitę tenka vaikščioti su ramentais, bet jei meniskas siuvamas ir išsaugomas – apribojimai didesni. Tuomet pacientas su ramentais vaikšto apie keturias savaites. Sveikimas ir reabilitacija trunka gerokai ilgiau, gali išsitęsti iki trijų keturių mėnesių. Atsigavimas iki normalaus fizinio krūvio trunka iki pusės metų. Po skirtingų operacijų – skirtingi terminai. Vyresnio amžiaus pacientams adaptacijos laikotarpis ilgėja, jį lemia ir lydintys sužalojimai (kuo jie gilesni, tuo atsigavimo laikotarpis ilgesnis).