Fizinių asmenų bankroto tvarka – dar ne šios krizės išsigelbėjimas. Tokia galimybė planuojama tik nuo 2012 m., be to, žmogaus bankrotas – tai ilgas ir sudėtingas teisinis kelias.

Išgirdus apie pagaliau ir Lietuvoje atsirandančią fizinių asmenų bankroto galimybę, vaizduotė jau piešia gandų telefono sukurtą amerikonišką vaizdelį: finansinių sunkumų prislėgtas žmogus ateina į banką, meta ant stalo savo būsto, už kurį nebeišgali mokėti, raktelius ir, apsisukęs ant kulno, išeina į gatvę – pradėti naujo, senų skolų nesuvaržyto gyvenimo.

Deja, tikrovėje asmens finansinio bankroto procedūra visai nebus paprasta. Skolų prispaustas žmogus turės įveikti sudėtingą teisinį procesą ir penkerius metus kreditoriams atiduoti kone visas savo pajamas. Bankai taip pat perspėja, kad kartą jau bankrutavęs asmuo visiems laikams įgis vadinamąją blogą kredito istoriją, todėl ateityje jam bus sunkiau gauti paskolą ir kitas banko paslaugas geriausiomis sąlygomis. Tačiau kad ir kokia būtų paini asmens bankroto sistema, teisininkai pabrėžia, kad svarbus pats jos atsiradimas – valstybė turi užtikrinti galimybę žmonėms viską pradėti iš naujo, nebegrimztant į senų skolų liūną.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą parengusi Ūkio ministerija kol kas neskuba teikti jo tvirtinti Vyriausybei ar siųsti į Seimą – laukiama teisininkų ir bankininkų pastabų. Užkulisių kova dabar susikoncentravusi ties vienu planuojamo įstatymo punktu: dabar paskelbtame projekte numatyta, kad skelbti bankrotą galės visi skolų turintys asmenys, o bankininkai siekia užsitikrinti, kad tokią galimybę turėtų tik naujas paskolas jau po įstatymo įsigaliojimo gavę klientai.

Priartėsime prie Europos

Europos Taryba dar 2000-aisiais nutarė, kad ES šalys turi sudaryti galimybes bankrutuoti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Vokietijoje tokia teisė atsirado jau prieš vienuolika metų, Estijoje – prieš šešerius, Latvijoje fizinių asmenų bankroto įstatymas priimamas šią vasarą, o Lietuvoje jis įsigalios geriausiu atveju tik nuo 2012-ųjų – tokia data numatyta prieš mėnesį Ūkio ministerijos parengtame projekte.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius sveikina tokią teisinę praktiką – visuomenei svarbių įstatymų projektus viešai skelbti likus pakankamai laiko iki jų priėmimo. “Tokiu būdu savo pastabas gali pareikšti ne tik suinteresuotos pusės, bet ir teisininkai bei paprasti piliečiai”, – sako jis.
Pasak pašnekovo, Lietuvai jau seniai reikėjo asmens bankroto galimybę numatančio įstatymo. “Kiekvienas žmogus turi teisę klysti ir jam turi būti sudaromos sąlygos suklupus vėl atsikelti bei viską pradėti iš naujo. Neteisinga, kad dabar nėra kitos galimybės, kaip tik visą gyvenimą nešti savo skolų naštą ir dar ją užkrauti ir savo šeimos nariams, ir vaikams”, – dėsto V.Nekrošius.

Tradiciniai fizinių asmenų bankroto įstatymo priešininkai – bankai taip pat nepuola aklai kritikuoti naujos Lietuvoje kuriamos procedūros.

“Yra ji ir Švedijoje, ir kitose šalyse – kalbamės su kolegomis, analizuojame, kaip klientų bankrotai veikia banko rezultatus. Žodžiu, po truputį šiai neišvengiamybei rengiamės ir mes”, – sako “Swedbank” valdybos pirmininkas Antanas Danys.

“Nordea Bank Lietuva” generalinė direktorė Inga Skisaker sako, kad bankroto galimybę turi daugelio civilizuotų šalių fiziniai asmenys, bet Lietuvoje šis klausimas yra opus dėl socialinio žmonių mentaliteto. “Lietuvoje mokėjimų kultūra yra gan prasta, žmonės delsia vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse, žmonės pirmiausia įvykdo savo finansinius įsipareigojimus ir tik po to tenkina asmeninius poreikius, pramogauja”,– lygina ji.

Banko vadovė pastebi, kad didžioji dalis Lietuvoje bankrutuojančių įmonių šį procesą išnaudoja savo turtiniams tikslams – tam, kad kuo ilgiau vilkindami procesą ir laimėję laiko, vėliau galėtų mažesne kainą įsigyti savo pačių turtą ir taip išspręsti finansines problemas.

Visiems arba tik naujiems

Ūkio viceministras Rimantas Žylius sako, kad įstatymo taikymas ir esamiems, ir naujiems skolininkams yra kaina, kurią mokame už beribį skolinimąsi praeityje. “Atsakomybę turėtų prisiimti ir finansinės institucijos, ir paskolas ėmę piliečiai”,– mano jis.

“Visuomenei bus naudingiau, jei visi nemokūs fiziniai asmenys, neatsižvelgiant į jų skolinimosi momentą, galės pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe bankrutuoti ir atkurti savo mokumą. O bankams taip pat nėra naudinga turėti skolininkų, kurie negali grąžinti skolų. Naujasis įstatymas subalansuos kreditorių ir skolininkų santykius”,– pabrėžia vienas jo autorių.

A.Danys apgailestauja, kad nebuvo atsižvelgta į bankų atstovų pastabas bankroto galimybės netaikyti jau esamiems skolininkams. “Tokie dalykai judina valstybės teisinį stabilumą. Juk išduodant tas paskolas galiojo kitokios teisinės normos, dėl to buvo ir kitos jų išdavimo sąlygos”,– atkreipia dėmesį jis.

I.Skisaker kalba dar griežčiau: “Numačius įstatymo galiojimą atgaline data būtų palengvinama tik vienų subjektų, šiuo atveju skolininkų, padėtis, tačiau kreditoriai atsidurtų sunkesnėje situacijoje. Jei vis dėl to taip atsitiktų, būtų galima kelti klausimą, ar toks įstatymas neprieštarauja Konstitucijai”, – sako ji.

”Nordea Bank Lietuva” vadovė skaičiuoja, kad priėmus įstatymą, bankai bus priversti griežtinti kredito išdavimo sąlygas suteikiant mažiau kredito nuo užstato vertės, o tai reikš, kad įsigyti būstą taps sunkiau. “Šiuo metu skolos nepadengus įkeisto turto verte, dar yra galimybė kreiptis į teismą ir reikalauti likusią negrąžintą skolos dalį priteisti ir išieškoti iš kito skolininko turto. Naujas įstatymas atims šią galimybę, tad modeliuodami savo verslą bankai bus priversti įvertinti, jog skolą gali tikėtis atgauti tik pardavus užstatą, o jei jo vertė yra mažesnė nei skola, tuomet teks patirti nuostolį”,– paaiškina ji.

”Swedbank” valdybos pirmininkas taip pat kalba apie riziką, kuri išaugs atsiradus galimybei negrąžinti visos skolos, kuri neišvengiamai turės atsispindėti skolinimo sąlygose. “Tačiau konkrečių skaičiavimų dar nesame atlikę”,– sako A.Danys.

Asmens bankroto procedūra (nuo 2012 m.)

– Bankrutuoti galės nemokūs asmenys (kai beviltiškų skolų suma siekia 12 minimalių atlyginimu (šiuo metu 9600 Lt) arba ilgiau nei pusmetį negali grąžinti skolų).
– Pareiškimą dėl bankroto procedūros pradėjimo teismui galės paduoti pas finansinių bėdų prispaustas žmogus arba skolų neatgaunantys kreditoriai.
– Turės būti parengtas mokumo atkūrimo planas, kuriame nurodomas visas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis turtas, jo gaunamos lėšos ir atsiskaitymo su kreditoriais grafikas.
– Atsiskaitymo laikotarpiu skolų grąžinimui bus naudojamos visos bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos bei už parduotą turtą gaunamos lėšos, išskyrus jo pragyvenimui paliekamą 1 minimalaus atlyginimo dydžio (šiuo metu 800 Lt) sumą ir jo išlaikomam kitam asmeniui skirtą 1 bazinės socialinės išmokos dydžio (šiuo metu 130 Lt) sumą.
– Atsiskaitymas su kreditoriai truks iki 5 metų – po šio laikotarpio vis dar likusios skolos bus nurašomos, išskyrus mokesčius ir siocialines įmokas valstybei.
– Informacija apie pradėtą fizinio asmens bankroto procedūrą bus skelbiama viešai. Dabartinio įmonių bankroto valdymo departamento interneto puslapyje bus skelbiamos bankrutuojančių asmenų pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta ir bankroto proceso datos.