BFL

Dėl asmenvardžių rašymo lietuviškai problemos gvildenamos jau senokai, tačiau dar opesnė ši problema tapo, kai lenkų kilmės Lietuvos pilietė, ištekėjusi už lenko, kreipėsi į teismą dėl atsisakymo jos vardą ir pavardę rašyti pagal lenkų kalbos taisykles. Tačiau vakar Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad asmenvardžių rašymas lietuvių kalba nepažeidžia jokių teisių ir yra valstybės vidaus reikalas.

„Lietuvos žinios“ praneša – „Mūsų krašte įtvirtinta tvarka, kai vardai ir pavardės dokumentuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis, nepažeidžia jokių europinių teisės normų. Tokį sprendimą vakar skelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

Liuksemburge įsikūręs ESTT drauge atkreipė dėmesį, kad nacionaliniam teismui užfiksavus rimtų nepatogumų draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas kaip ES pripažintų laisvių ribojimas. Teismas taip pat konstatavo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama ir lieka užrašoma tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.“

Tačiau, kaip rašo „Lietuvos rytas“, lenkų kilmės Lietuvos pilietei tai sukelia nepatogumų – „Šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu moteris gyvena Belgijoje ir teigia dėl skirtingos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame ir profesiniame gyvenime.”

Žinoma, dėl tokio sprendimo pasipiktino ir kiti lenkų atstovai. „Lietuvos žinios“ teigia, kad „emocingai Liuksemburgo teismo išaiškinimą komentavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas, Seimo narys Michalas Mackevičius. „Nenusiraminsime, kol neatgausime savo pavardžių. man atrodo, kad Lietuva ir lietuviai, seimo nariai supras, kad reikia tai padaryti“, – teigė politikas.

„Ir po ES teismo lenkai nepasiduoda“ – skelbia „Vilniaus diena“. Dienraštis praneša, kad lenkai nežada nurimti ir po vakarykščio ES Teisingumo Teismo sprendimo. „Esu nusivylęs, kiek tai susiję su mažumų ir mano žmonos vardo rašyba. Europos Teisingumo Teismas nesuprato argumentų ir iš esmės pripažino valstybės teisę elgtis taip, kaip ji nori, kiek tai susiję su pavardžių rašyba. Ir tai stebina“, – BNS sakė su Lietuva dėl pavardžių rašybos besibylinėjančios moters vyras Lukaszas Pawelas Vardynas.

Tokiai nuomonei iš dalies pritarė ir Lenkijos žiniasklaida.“

„Respublika“ rašo – „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, sužinojusi apie Europos Teisingumo Teismo sprendimą, sakė nelabai galinti komentuoti. „Mano nuomonė nieko neturi bendro su teismo sprendimu, nes neišspręsta sutuoktinių pavardžių problema, jei vienas iš sutuoktinių – užsienietis. Ir Lietuvos Konstitucinis Teismas sakė, kad gali būti papildoma informacija kitame asmens paso lape. Mes daugiau neturime ir ką pasakyti. Problemos Europos Teisingumo Teismas neišsprendžia. Neišsprendė problemos, kai santuoka sudaroma su užsieniečiais. Vieno sutuoktinio pavardė vienokia, kito – kitokia pavardė, jei jie yra skirtingų šalių piliečiai. Dabar Lietuvos vyriausybė turės spręsti, ar reikia naujo sutuoktinių pavardžių rašymo įstatymo, ar nereikia.“

„Vilniaus diena“ primena, kad „Lietuva šioje byloje laikėsi pozicijos, kad ES teisė nepažeidžiama, o šalis turi visišką laisvę apsispręsti, kaip reglamentuoti pavardžių rašymo klausimus. Dabar Lietuvoje visos pavardės turi būti rašomos naudojant tik lietuvių kalbos abėcėlę, kurioje nėra tokių raidžių kaip w ar q.“

„Lietuvos rytas“ tvirtina, kad „Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, Vyriausybė per porą mėnesių ketina apsispręsti, ar reikia keisti teisės aktus dėl pavardžių rašybos, bet jau ir dabar Lietuvos teismai galės priimti sprendimą dėl nelietuviškų raidžių vartojimo.”