Per pirmuosius du nepriklausomybės dešimtmečius prie Lietuvos verslo vaizdo formavimo daugiausiai prisidėjo velionis Bronislovas Lubys ir jau išsivaikščiojęs „Vilniaus prekybos“ dešimtukas.

Į 23 metų nepriklausomos Lietuvos verslo istorijos puslapius įsirašė šimtai pavardžių: tai premjerai ir finansų ministrai, savo sprendimais tiesiogiai lėmę verslo gyvenimą, pseudoverslininkai ir aferistai, nusinešę gyventojų pinigus ir keleriems metams sugriovę pasitikėjimą finansų sistema, taip pat bankų prievaizdai, kloję pamatus patikimai bankininkystės sistemai, kartkartėmis sužibėdavę ir vėl užgesdavę prekybininkai, pasaulinės konkurencijos neatlaikę gamybininkai bei metai po metų savo verslo imperijas plėtę galingi verslininkai.
Vis dėlto iš viso šio būrio išskirti asmenybes, kurios per 23 metus darė didžiausią įtaką Lietuvos verslui, „Veido“ kalbintiems ekonomistams nebuvo sunku. Visi vieningai sutarė: daugiausiai įtakos lietuviškam verslui per šį laikotarpį padarė velionis Bronislovas Lubys ir jau išsivaikščiojęs „Vilniaus prekybos“ (VP) dešimtukas.
Tad kodėl tokios išskirtinės vietos lietuviško verslo istorijoje nusipelnė šios figūros?

B.Lubys aplink save būrė verslo visuomenę, VP dešimtukas diktavo madas

Nebrangiai privatizavęs „Achemos“ gamyklą, B.Lubys sugebėjo pakelti ją iki aukštumų ir aplink ją išplėtoti galingą įmonių grupę. „Jis, būdamas kartu ir geras technologas, ir užsidegęs verslininkas, užtikrino kai kurių Lietuvos įmonių, paveldėtų iš komandinės ekonomikos, veiklos tęstinumą. Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, partneriai Rytuose daugeliu atveju sąmoningai kirto ryšius, tad daugelis gigantų neteko rinkos ir galimybių egzistuoti. Turime daugybę tokių pavyzdžių – Kauno „Inkaras“, „Kuro aparatūra“, „Dirbtinis pluoštas“. O B.Lubys sugebėjo išlaikyti įmones. Ilgai truko kova dėl išgyvenimo, nes reikėjo užsitikrinti žaliavos – dujų tiekimą iš Rytų ir pertvarkyti technologijas, kad sugebėtų parduoti produkciją Vakaruose. Papildant galima pasakyti, kad jis buvo patriotas ir jautrus visuomenės poreikiams – stambaus masto mecenatas. Jam tikrai rūpėjo Lietuvos ekonomikos, valstybės, tautos išlikimas ir suklestėjimas“, – komentuoja Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas.
VU profesorius Rimantas Rudzkis atkreipia dėmesį, kad B.Lubio mąstysena persidavė ir kitiems verslo lyderiams, nes jis buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) įkūrėjas ir idėjinis vadovas. „Subūręs stambųjį Lietuvos verslą į LPK, B.Lubys sukūrė organizaciją, kuri buvo ir pamokanti, ir diktuojanti madas, ir ruošianti dirvą verslui per įtaką ekonomikos politikai. Be to, B.Lubys vienu metu buvo net premjeru, tad jo vaidmuo peržengia įprastines verslininko įtakos ribas“, – dėsto J.Čičinskas.
„Iš dalies B.Lubiui priskirtinas ir nuopelnas, kad Lietuvos verslas išlaikė pakankamai dalykinius ryšius su rusų verslininkais, o tai prisidėjo prie lietuviško verslo plėtros. B.Lubys buvo Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos iniciatorius, vienas iš vadovų. Tos tarybos veikla prisidėjo prie geresnių ryšių tarp Rusijos ir Lietuvos verslininkų, Lietuvos eksporto plėtros į Rytų regioną. Juk Rusijos rinka pakankamai svarbi Lietuvos eksportuotojams: jei atmesime mineralinį kurą, tai ketvirtadalis visų prekių ir paslaugų eksporto tenka Rusijai“, – tvirtina R.Rudzkis.
O vadinamasis VP dešimtukas, dešimt buvusių „Vilniaus prekybos“ akcininkų, pradėjo visiškai naują mažmeninės prekybos Lietuvoje etapą ir padiktavo madas, kaip turi atrodyti ir prekybos tinklai, ir prekybos centrai. „Agresyviu verslo darymo stiliumi pasižymėjęs VP dešimtukas pakeitė lietuvių vartojimo įpročius ir tapo prekės ženklu, kuris užtikrintai išėjo ir į užsienio rinkas“, – šių verslininkų paliktą pėdsaką apibūdina LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
„Buvo sunku įsivaizduoti, kad Lietuvos verslininkai ne tik nurungs užsienio tinklus Lietuvoje, bet ir sugebės konkuruoti kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje. Tie vyrai pasirodė kaip labai efektyvūs, nes už jų nugaros nebuvo nei kapitalo, nei specifinių žinių – juk dauguma studijavo mediciną“, – antrina R.Rudzkis, pridurdamas, kad dabar Vilnius sunkiai įsivaizduojamas be VP dešimtuko pastatyto „Akropolio“.
Kitos asmenybės per 23 metus Lietuvos verslo istorijoje paliko jau menkesnį pėdsaką, tačiau tarp ryškesnių dar paminėtinas stambų koncerną sukūręs „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, Lietuvos pienininkai, baldų gamintojai. O S.Besagirskas į šį sąrašą įrašo ir „Vičiūnų“ įmonių grupę su jos valdybos pirmininku Visvaldu Matijošaičiu. „Ši grupė sugebėjo sukurti pasaulinio lygio prekės ženklą. Šiandien nuvykę į tolimą šalį galime pasakyti „Sabonis“ arba „Viči“, nes kitų dalykų apie Lietuvą žmonės nežino“, – juokauja S.Besagirskas.
B.Lubiui mirus, o iš VP dešimtuko praktiškai likus tik grupės kontrolę į savo rankas perėmusiam Nerijui Numavičiui, ateinantį dešimtmetį į pirmą planą iškils kitos asmenybės. Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad itin ryškių ir visam verslui įtaką darančių figūrų nebebus: savo įmonių grupes sustiprinę Lietuvos verslo senbuviai, prie vairo stoję įpėdiniai ar naujų verslų, tokių kaip IT ar biotechnologijos, atstovai bus įtakingi siauresniame rate – daugiausia savo sektoriuje.
„Kai ateini į tuščią lauką ir pradedi sodinti gėlytes, darai įtaką ir kitiems. Kai laukas visiškai pilnas, daryti įtaką sudėtingiau. Bet lyderių visada bus. Juk buvo sakoma, kad Lietuva antro Arvydo Sabonio neturės, tačiau ilgainiui atsiranda lyderių, paskui kuriuos žmonės seka: antro Sabonio neturime, užtat turime Joną Valančiūną“, – apibendrina S.Besagirskas.
Susipažinti su kai kuriais iš šių verslininkų, kurie turės įtakos verslo raidai artimiausiais metais, „Veidas“ kviečia tolesniuose šio numerio puslapiuose.

Didžiausias verslo laimėjimas – įspūdingos eksporto apimtys

Visos ryškiausios verslo asmenybės savo įmonių pavyzdžiais įkūnija ir svarbiausius Lietuvos verslo laimėjimus per pastaruosius 23 metus. Pirmiausia – įmonių gebėjimą persitvarkyti ir modernizuotis per pakankamai trumpą laiką. Antra, susidūrus su sunkumais parodyti lankstumą, pavyzdžiui, užsivėrus vienoms rinkoms, persiorientuoti į kitas: tą matėme ir daugiau nei prieš dešimt metų per Rusijos krizę, ir per pastarąją ekonominę recesiją.
„Galime didžiuotis, kad turime daugybę įmonių, kurios funkcionuoja Lietuvoje 23 metus ir keičiasi kartu su pasauline rinka, – jos išliko konkurencingos nepaisant to, kokius ruožus ekonomika perėjo. Nemažai įmonių, veiklą pradėjusių dar tarybiniais laikais, šiandien atrodo absoliučiai kitaip – tai vakarietišką veidą turinčios įmonės, kurios niekuo nenusileidžia užsienio bendrovėms. Net nesusimąstome, kaip greitai tų pokyčių pasiekėme“, – atkreipia dėmesį SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
R.Rudzkis kaip svarbiausią Lietuvos verslo laimėjimą mini įspūdingų apimčių pasiekusį eksportą: pernai prekių ir paslaugų eksporto apimtys siekė 95 mlrd Lt. „Tai didžiausias mūsų pasiekimas, kad sugebėjome įeiti į užsienio rinkas, nors ir dabar esame užsienyje mažai žinoma šalis. Rusijos vartotojas visada vertino Lietuvos produkcijos kokybę, bet Lietuva sėkmingai eksportuoja ir į ES, ir atranda naujas rinkas, tokias kaip Indija, Iranas, Saudo Arabija. Kai manęs klausia, ką eksportuojame, atsakau, kad beveik viską: chemijos pramonės, biotechnologijų, mašinų gamybos, metalo pramonės produkciją ir kt.“, – vardija profesorius.
Pasak jo, labiausiai prie Lietuvos eksporto didėjimo bei plėtros prisidėjo ir reikšmingiausiomis įvardytos pastarųjų dviejų dešimtmečių verslo figūros: B.Lubys, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai bei medienos ir baldų pramonės atstovai. Pastarieji tarp stambiausių eksportuotojų atsidūrė dėl strateginės partnerystės su švedų koncernu „Ike“, kuris, R.Rudzkio nuomone, Lietuvos verslui ir visai ekonomikai padarė didelę paslaugą. „Būtent žemės ūkio ir maisto produktų bei baldų ir medienos produktų grupėse turime didžiausią teigimą balansą – eksportuojame daugiau, nei įsivežame“, – pavyzdį pateikia R.Rudzkis.
Atsigręžę dešimtmetį atgal matome, kad visi šie mūsų verslo laimėjimai davė akivaizdžių vaisių: mūsų šalyje BVP vienam gyventojui nuo 2000 m. didėjo labiausiai visoje ES. Štai 2000 m. BVP vienam gyventojui atsižvelgiant į perkamąją galią siekė 37 proc., o pernai – jau 70 proc. ES vidurkio.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2013-m-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.