Į savaitraščio “Veidas” klausimus atsako Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Ramutė Mečkauskienė.

VEIDAS: Esate Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė. Kokius pagrindinius uždavinius asociacija sprendžia šiuo metu?
R.M.: Asociacija vienija visas ir visų pakopų mokyklas. Ji veikia kaip profsąjunga – svarsto, teikia pasiūlymus aukščiau. Asociacijai rūpi tokie klausimai, kaip darbo sąlygos, direktorių kvalifikacijos kėlimas, atstovavimas vadovų interesams. Pavyzdžiui, šiemet organizuojame vasaros stovyklą, kurioje bus mokomasi lyderystės.
Šiuo metu taip pat svarstomi tokie klausimai, kaip biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas ketverių metų kadencijai, pertvarka ir grįžimas prie vidurinių mokyklų, mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai.
VEIDAS: Asociacija inicijuoja pokyčius švietimo srityje, mokyklų valdymo sistemoje. Kokias dideles permainas inicijavote ir kur link judate?
R.M.: Daug ko pati asociacija vykdyti negali, nes yra numatyta švietimo strategija. Bet darbo grupėse, tarybose analizuojame dokumentus ir išsakome savo nuomonę apie įstatymus, jų pataisas. Jei netenkina, stengiamės stabdyti. Mūsų asociacijos tikslas – apsaugoti narius nuo nekompetentingų sprendimų.
Dalyvaujame tarptautinėje vadovų veikloje, atliekame tyrimus. Šiuo metu atliekame tyrimą “Kokių kompetencijų trūksta vadovams?”. Siekiame išsiaiškinti, kokios pagalbos jiems reikia.
Diegti naujoves – labai svarbu. Tyrimais nustatyta, kad vadovo veikla turi įtakos mokymosi rezultatams.
VEIDAS: Ar patys vaikai mokyklose prisideda ir kaip gali prisidėti prie ugdymo bei mokymo naujovių diegimo?
R.M.: Ar gali, ar negali, priklauso nuo to, kaip yra formuojamos mokinių pažiūros. Vaikai turi suprasti, kad pareiga yra aukščiau teisių. O kad išmoktų tinkamai reikšti savo mintis, jie gali dalyvauti visuomeninėje veikloje. Mes įkūrėme, pavyzdžiui, Moksleivių lyderystės akademiją, prieš keletą metų įsteigėme Moksleivių asociaciją.
Tačiau pastebėjau tendenciją, kad moksleiviai, kurie labai gerai mokosi, nelinkę dalyvauti visuomeninėje veikloje, o tie, kurie ja užsiima, mokosi prasčiau. Džiugu, kad yra daug jaunuolių, kurie teikia savo pasiūlymus. Mes juos vertiname ir atsižvelgiame į moksleivių nuomonę.
Sunku diegti vertybes, kai nesilaikoma įstatymų, šiuo atveju – tam tikrų mokyklos taisyklių. Šiuolaikiniai mokiniai yra išprusę, apsiskaitę, jų požiūris į valdžią kritiškas. Jie mato, kas vyksta viešojoje erdvėje, politikoje, pavyzdžiui, kad politikai nevaikšto į posėdžius. Reikia laikytis įstatymų, taisyklių, bet matydami tokius pavyzdžius jie nebetiki vadovais apskritai.
VEIDAS: Viename savo straipsnių rašote, kad mokiniai dabar mažiau motyvuoti, nors ir puikiai supranta savo ateities tikslus, yra ambicingi ir reiklūs. Kokios to priežastys ir kaip reikėtų keisti situaciją?
R.M.: Sunku nustatyti priežastis. Gimnazijose vienuoliktokai, dvyliktokai – subrendę, dažniausiai žino, ko nori. Mokiniai nori realizuoti svajonę, bet kartu tingi mokytis, kartoja “nežinau”. Jie savo tikslų giliai neįsisąmonina.
Reikėtų pradėti šeimoje diegti vaikams tikslus, auklėti savo pavyzdžiu, pastūmėti, nes tėvų pavyzdys vaikui artimesnis. Be to, tikslas gali būti ugdomas nuo mažens. Reikėtų klausti vaiko, kuo jis norėtų būti. Ir to klausti nuo pat vaikystės, kad noras taptų siekiu. Tuomet vėlesniame amžiuje nebus “nežinau”, o bus tikslas. Savo tikslo siekimas suteikia motyvacijos. Jis neturi ateiti dėl to, kad iš vaiko, mokinio ko nors reikalaujama.
VEIDAS: 2008 m. išleidote knygą “Šiuolaikinės mokyklos valdymas”. Kuo rėmėtės kurdama darbo metodikos pasiūlymus kitiems mokyklų vadovams? Ar praėjus šešeriems metams po jos išleidimo pastebite pokyčių?
R.M.: Idėja išleisti patarimų pradedantiems vadovams knygą kilo po to, kai mano mokykloje apsilankė Valstybės kontrolė. Direktoriui reikia žinoti be galo daug tvarkų, būti išanalizavus daug dokumentų. Švietimo veiklą reglamentuoja per 316 dokumentų. O iki tol nebuvo jokios institucijos, kuri rengtų tokį vadovą, mokyklos direktorių, todėl būdas išmokti – remtis vieniems kitų patirtimi.
Mokyklai vadovauti dažniausiai paskiriamas mokytojas, kuris staiga tampa vadybininku, kai išlaiko vadybos testą ar gerai pasirodo per pokalbį. Tai visiškai ne tai, su kuo jis susidurdavo mokytojaudamas. Jis turi daug žinoti apie tokius dalykus, kaip darbo sauga, civilinė sauga, priešgaisrinė sauga. Net elgesys ekskursijų metu yra reglamentuotas, nurodyta, kam ir kokius dokumentus reikia pateikti. Bendroji informacija aktuali iki šiol, o dokumentų, įstatymų pakeitimus reikia sekti patiems.
Mokyklų direktoriai sako, kad bet kuris iš jų galėtų išleisti tokią knygą, ir jie yra teisūs. Ši knyga skirta pradedantiems vadovams, kad užvestų juos ant kelio.