Sicilijos mieste Mesinoje, ties Šiaurine promenada, pagaliau pradėti bandomieji gręžiniai – šioje vietoje iškils didžiulis, už “Empire State Building” aukštesnis polius, kuriam skirta laikyti ilgiausią pasaulyje pakabinamąjį tiltą.

Tarp naujojo tilto atramų bus 3,3 km, o 382 m. aukščio poliai bus aukščiausi planetoje

Tarp Kalabrijos ir Sicilijos esantis Mesinos sąsiauris, Italijoje vadinamas tiesiog stretto, nuo Odisėjo laikų jūrininkams buvo baisi vieta, tikras antikos laikų Bermudų trikampis – laivus pražudančių jūrų pabaisų Scilės ir Charibdės buveinė. Jau anų laikų valdovai puoselėjo mintį pažaboti jūros stichiją ir nutiesti per jį tiltą, sujungiantį Siciliją su didžiąja žeme. Romėnai kariuomenę ir dramblius keldavo laivų tiltu. Didysis Sirakūzų matematikas Archimedas skaičiavo tokios konstrukcijos galimybę, viduramžiais Karolis Didysis čia irgi mėgino statyti daug mažesnių tiltų, bet gamtos pažaboti nepajėgė…

Galimybė sukurti aštuntąjį pasaulio stebuklą masino jau ne vieną politiką – šį planą įgyvendinti ketino ir Benito Mussolini, bet jam sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Tad projektas tebėra aktualus. Tiesa, pastarosios Italijos vyriausybės vis būdavo priverstos jo atsisakyti, o kertinio akmens dėjimo ceremonija vis atidedama. Tačiau Silvio Berlusconi iškėlė griežtą ultimatumą pats sau ir rugsėjo pabaigoje iš parlamento tribūnos paskelbė: dar gruodį turi būti baigtas tikslus tilto per Mesinos sąsiaurį projektas. Po šešerių metų tiltas turi būti atidarytas.

Kaina išaugo pustrečio karto

Didysis projektas dar dešimtojo dešimtmečio viduryje buvo pateiktas pirmajam Romano Prodi kabinetui. Pagal jį per sąsiaurį turėjo būti nutiestas 340 tūkst. tonų sveriantis 60 m pločio plieninis tiltas. Statybai buvo numatyta dešimt metų. Žadėta, kad 15 tūkst. žmonių skurdžioje Pietų Italijoje turėsią darbo ir duonos. Statybos sąmatoje galutinė suma tada sudarė keturis milijardus eurų, o šiandien kalbama jau apie 10 milijardų.

Po ne vieno svarstymo ir atmetimo pasirinktas 2005 m. mirusio projektuotojo Williamo Browno, beje, abiejų Bosforo tiltų Stambule autoriaus, modelis. Tarp naujojo tilto atramų bus 3,3 km, o 382 m aukščio poliai bus aukščiausi planetoje.

Keltai tarp Kalabrijos ir Sicilijos dabar plaukioja netgi intensyviau nei tarp Kalė ir Doverio, iki nutiesiant Lamanšo tunelį, o atsiradus tiltui ne tik nebeliktų eilių bei grūsties, bet ir kelionė automobiliu sutrumpėtų valanda, o traukiniu – dviem valandomis.

Toks ambicingas statinys bus tikras iššūkis inžinieriams. Būtent šioje vietoje gamta žmogaus valiai nė neketina paklusti. Jokia žemyno sritis nėra seismiškai pažeidžiamesnė nei Mesinos sąsiauris, vadinamoji subdukcijos zona, kurioje susieina Afrikos ir Europos žemynus laikančios plokštės. Žemės pluta jūros dugne tebėra nerami, o žiemą sąsiauryje siaučia tikri viesulai – vėjo greitis siekia iki 130 km/h. Žemės drebėjimai regioną sukrečia maždaug kartą per šimtą metų. Pastarasis, įvykęs 1908 metais, su žeme sulygino Mesinos ir Kalabrijos Redžo miestus, kuriuos ir jungs būsimas tiltas. Drebėjimo epicentras buvo kaip tik ties sąsiaurio viduriu.

Pasak italų seismologų, netgi sukūrus seisminiams ir kitokiems svyravimams atsparias atramas, žemės drebėjimą atlaikęs tiltas jungtų tik dvejas kapines – pasirodo, trys ketvirtadaliai pastatų Mesinoje ir Kalabrijos Redže seismiškai neatsparūs. Protestuojantys tilto statybos priešininkai primena tokių statybų žalą aplinkai, kad iki tiesiant magistralinį tiltą su geležinkelio vėžėmis pirmiau būtina sutvarkyti apverktinos būklės kelius ir geležinkelio linijas Sicilijoje ir kad naujasis tiltas, jungsiąs ne Kalabriją ir Siciliją, o tik du klanus – “Ndranghetą” ir “Cosa Nostrą”, mat statybos verslas pagal tradiciją tebėra Sicilijos ir Kalabrijos mafijos rankose.