"Scanpix" nuotr.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama sausio 10-ąją pasakė paskutinę prezidentinę – atsisveikinimo kalbą. Tai proga ne tik jam pačiam, bet ir visam pasauliui įvertinti jo per aštuonerius metus nuveiktus darbus.

Rima JANUŽYTĖ

„Aš laikau tai galimybe padėkoti jums visiems už nuostabų laikotarpį, pažymėti šalies pokyčius į gerąją pusę per pastaruosius aštuonerius metus, taip pat pasidalyti mintimis apie tai, kuria linkme turime žengti ateityje. Nuo 2009 m. susidūrėme su daugybe sunkumų, bet jie mus sustiprino“, – sakė Amerikos prezidentas, tęsdamas prieš 220 metų George’o Washingtono pradėtą atsisveikinimo kalbų tradiciją.

Tokių kalbų turinys per kelis šimtmečius gerokai pakito, kaip ir politinė, ekonominė, socialinė JAV padėtis.

Barackas Obama Ameriką iš savo pirmtako George’o W.Busho „paveldėjo“ toli gražu ne pačios geriausios formos: JAV nesisekė Antrajame Persų įlankos kare ir Afganistane. Šalyje buvo prasidėjusi viena rimčiausių finansinių krizių. Skurdas didėjo, visuomenė piktinosi: 2008 m. vos 13 proc. amerikiečių manė, kad jų šalis juda tinkama linkme.

Tokią savo šalį Čikagos Granto parke su šeima 2008 m. lapkritį vykusių rinkimų naktį pasveikino naujasis – 44-asis Amerikos prezidentas B.Obama. Su kokia ja atsisveikina ir kokią perduoda naujai išrinktam šalies vadovui Donaldui Trumpui?

B.Obamos akimis

Pats B.Obama pasakytų nedvejodamas: jis išgelbėjo Ameriką nuo Didžiosios depresijos, šalį padarė saugesnę, pagerino jos įvaizdį pasaulio akyse. Be to, „užbaigė du karus“ – išvedė karius iš Irako ir pamažu juos sugrąžina iš Afganistano. Dar pridurtų, kad esą pavyko izoliuoti Vladimirą Putiną (kiek šis izoliuotas ir, jeigu taip, kiek tai B.Obamos nuopelnas – diskusijų klausimas).

Sėkme jis pavadintų ir JAV „pasirodymą“ Artimuosiuose Rytuose, kurie dabar esą bent jau nebediktuoja JAV savo sąlygų energijos išteklių klausimu.

Tai – pats optimistiškiausias B.Obamos vertinimas, ir, ko gero, joks istorikas praėjus pusei amžiaus apie šį prezidentą nekalbės su tokiu patosu. Tačiau kai kurie B.Obamos nuopelnai, matyt, vis dėlto bus įrašyti į vadovėlius, net jei tai, kas vieniems yra didžiulis laimėjimas, kitiems gali atrodyti tikra katastrofa.

Kalbant labai bendrai, B.Obamai daugiau ar mažiau pavyko „balansuoti“ – jis sugebėdavo apraminti nepatenkintų mažumų aistras ir sušvelninti daugumos poziciją. Milijonus imigrantų jis „ištraukė iš šešėlio“. Jam rūpėjo socialinis teisingumas ir lygybė – bent jau taip jis visuomet sakė. B.Obama yra ir, tikėtina, ateityje bus vadinamas taikos prezidentu, lygybės prezidentu, niekas iš jo nebeatims ir to, kad jis tapo pirmuoju JAV prezidentu, įvertintu Nobelio taikos premija.

Filosofas prof. Leonidas Donskis praėjusią vasarą apie B.Obamą rašė kaip apie JAV prezidentą, suvaidinusį ne tik simbolinį, bet ir itin reikšmingą politinį vaidmenį JAV vidinės konsolidacijos procesuose. „Jo nepriekaištingas kalbėjimo menas, aistringa ir puiki retorika priminė ir Martino Lutherio Kingo kalbas – manęs niekada neapleido mintis, kad Obamos prezidentavimas buvo istorinė misija kovos už pilietines ir žmogaus teises herojų pradėtų darbų kontekste“, – rašė L.Donskis.

Nuveikti ir nenuveikti darbai

Na, o ką B.Obama pakeitė į gera, vertinant pagal lūkesčius, kurių turėjo už jį balsavę amerikiečiai, ir pagal tai, ką jiems prieš pirmuosius ir antruosius rinkimus buvo žadėjęs pats B.Obama?

Nuo 2008 m. JAV kariai išties buvo pagaliau išvesti iš Irako, sušvelnėjo santykiai su Kuba, buvo nukautas Osama bin Ladenas, pasirašytas branduolinis susitarimas su Iranu. Praėjusiais metais įvyko ir reikšmingas santykių pagerėjimas su Japonija: B.Obama tapo pirmuoju JAV vadovu, apsilankiusiu Hirošimoje, o Japonijos premjeras Shinzo Abe per šias Kalėdas apsilankė Perl Harbore.

Amerikoje irgi įvyko nemažai pokyčių, kai kurie jų – tikrai neginčijamai ryškūs ir svarbūs. Ar geri – nuomonės išsiskiria, tačiau nepaneigiamas faktas, kad 20 mln. iki tol neapdraustų amerikiečių, pradėjus taikyti „Obamacare“ programą, šiandien turi sveikatos draudimą. Ši reforma – vienas pačių svarbiausių B.Obamos nuveiktų darbų.

Nors demokratai neretai kritikuojami, kad dėl B.Obamos reformų išaugo draudimo įmokos, tačiau tam tikri reformos elementai, ypač nuostatos, draudžiančios sveikatos draudimo bendrovėms atsisakyti drausti asmenis dėl jau esamų sveikatos sutrikimų bei leidžiančios tėvams įtraukti savo vaikus į šeimos sveikatos draudimo planus, kol jiems sukaks 26 metai, visuomenės vertinami itin palankiai.

Nepaneigsi ir to, kad nedarbo lygis JAV sumažėjo beveik perpus – nuo 7,8 proc. B.Obamos kadencijos pradžioje (kai jis toliau didėjo) iki 4,9 proc. šiuo metu (ir jis nuolat mažėja).

Įspūdingai sumažėjo ir biudžeto deficitas. B.Obamai atėjus į valdžią jis siekė 1,4 trln. dolerių. Dabar nesiekia 500 mlrd. dolerių (pernai buvo 439 mlrd. dol.) ir yra mažiausias nuo 2007 m.

B.Obama neribotam laikui atidėjo JAV jau gyvenančių arba šalies pilietybę turinčių vaikų tėvų deportaciją. Be to, sustiprino socialinę nelegaliai į šalį su tėvais atvykusių vaikų apsaugą („The Dream Act“).

Aukščiausiojo teismo teisėjomis pirmą kartą istorijoje tapo dvi lotynų kilmės moterys – Elena Kagan ir Sonia Sotomayor.

B.Obama, nors ir susidurdamas su nemažu pasipriešinimu, iškovojo ir teisę tuoktis homoseksualioms poroms. Nors 2011 m. B.Obama vis dar apgailestavo, kad šiuo klausimu jam sunkiai sekasi, jau po poros metų, 2013 m. birželį, Aukščiausiasis teismas priėmė istorinį sprendimą atšaukti įstatymą, draudžiantį taikyti federalines lengvatas homoseksualioms poroms. Tiesa, šis sprendimas dar neužtikrino vienalyčių santuokų įteisinimo visoje šalyje, palikdamas teisę spręsti šį klausimą pačioms valstijoms. Bet 2015 m. vasarą Aukščiausiasis teismas pripažino, kad gėjų santuokos yra teisėtos visose JAV valstijose.

Žaliųjų idėjų triumfas?

Vienas svarbiausių B.Obamos laimėjimų – pernai ratifikuota Paryžiaus klimato sutartis. Šiuo dokumentu Jungtinės Valstijos, kaip ir visos kitos šalys, įsipareigojo kovoti su klimato kaita, o B.Obama tai pavadino „akimirka, kai mes pagaliau nusprendėme išgelbėti savo planetą“.

Beje, žodžius jau lydi darbai: atsinaujinančių šaltinių elektros energijos gamyba JAV patrigubėjo, o vien vėjo gaminamos elektros suvartojimas šalyje padidėjo penkis kartus. Pavyzdžiui, itin vėjuotoje Kanzaso valstijoje iš vėjo gaunama elektros energija užtikrina apie 20 proc. visos čia suvartojamos elektros energijos.

Be to, 2015 m. B.Obama sustabdė „Keystone XL“ naftotiekio projektą, Amerikoje tapusį kovos su klimato kaita simboliu.

Tiesa, oponentai atkreipia dėmesį, kad lygiai taip pat sėkmingai B.Obama gelbėjo merdinčią automobilių pramonę, rėmė itin taršias gamybos šakas. Žodžiu, laviravo, kiek galėjo.

Iš B.Obamos galbūt daugiau tikėjęsi kairieji pasakytų: visi jo nuveikti darbai – ne nuopelnai, o nesėkmės. Ir būtų iš dalies teisūs. Pavyzdžiui, B.Obama taip ir nesugebėjo iki galo išspręsti Afganistano klausimo, o amerikiečių kariai ir dabar ten tebedislokuojami, net jei B.Obama aiškina „užbaigęs“ šį karą.

Be to, jo vadovavimo laikotarpiu buvo deportuota daugiau žmonių nei bet kurio kito prezidento vadovavimo metais per visą JAV istoriją.

Socialinė nelygybė ir pajamų žirklės JAV dar labiau padidėjo, o korporacijų pajamos pasiekė naujų rekordų. 

Kaip rašo kairesnės pakraipos JAV apžvalgininkai, B.Obama nubrėžė raudoną liniją Sirijoje, o paskui pats ją peržengė. Ką jau kalbėti apie JAV poziciją Jemene, Somalyje ar Hondūre, kuriame leido įvykti valdžios perversmui ir kurio gyventojai šiandien gyvena dramatiškomis sąlygomis.

Galiausiai yra dalykų, kurių B.Obama apskritai nepadarė, nors buvo žadėjęs. Pavyzdžiui, jam vadovaujant Amerikoje sausi iš vandens išlipo ekonomikos kolapsą sukėlę asmenys, o jiems išaiškinti ir nubausti įsteigta speciali agentūra, kaip vėliau paaiškėjo, tik imitavo darbą. B.Obama neuždarė ir Gvantanamo kalėjimo, nors nuo pat pirmosios kadencijos pradžios aiškino, kad tai esąs jo pagrindinis uždavinys.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2017-m