Šiandien muziką kurti gali kiekvienas ir bet kur – tereikia planšetinio kompiuterio ar išmaniojo telefono. Negi muzikos instrumentų evoliucija sunaikins klasikinius instrumentus?

Šiuolaikinės technologijos muzikos kūrimą veda į mases – dabar dažnai jau nebūtina daug metų mokytis groti kokiu klasikiniu instrumentu. Pirmasis toks žingsnis buvo žengtas, kai atsirado muzikiniai sintezatoriai bei kompiuteriai, – tada užgimė elektroninė muzika. Technologijoms tobulėjant ne dienomis, o valandomis, muzikanto darbas tapo dar paprastesnis – žinoma, tik tuo atveju, jei galvoje skamba dar negirdėta ir graži melodija.

Štai šiais metais išleistame planšetiniame kompiuteryje „iPad 2“ galima įdiegti programą „Garage Band“, skirtą muzikai kurti. Tereikia pasirinkti instrumentą, pavyzdžiui, būgnus, pianiną ar gitarą, ir liečiamuoju ekranu „sugroti“ norimą melodiją – vėliau tereikės suvesti skirtingas muzikines partijas, ir kūrinys skambės taip, lyg jį būtų sukūrusi grupė. Programos aplinka tokia paprasta, kad muziką kurti gali net neturintieji muzikinio išsilavinimo.

Planšetinius kompiuterius atrado bei savo kūryboje panaudojo ir islandų dainininkė Bjork. Tarkim, prieš mėnesį pasirodžiusiame naujausiame jos albume „Biophilia“ visas dainas rasime ne tik įprastu plokštelės ar muzikinių failų formatu, bet ir kaip interaktyvias muzikines programėles, skirtas planšetiniam kompiuteriui ar išmaniajam telefonui. Jose klausytojai gali keisti skambančią muziką, patys tapdami muzikantais.

Bjork nuo seno žinoma kaip imli muzikos naujovėms. Lietuvos melomanai tuo galėjo įsitikinti 2008 m., kai ji koncertavo Lietuvoje: scenoje stovėjo apvalus stalas melsvai švytinčiu paviršiumi, ant kurio buvo pridėliota keisčiausiais simboliais pažymėtų figūrų. Muzikantas stumdė, sukinėjo, kilnojo figūras ir muzikos skambesys keitėsi pagal jo veiksmus. Tačiau po magiška išvaizda slypi paprastas veikimo principas – apačioje veikia kamera, fiksuojanti figūrėlių padėtis, ir pagal šią informaciją grojama muzika. Ten pat yra projektorius, ant stalo paviršiaus vaizduojantis įvairius simbolius, kurie žymi figūrėlių tarpusavio ryšius, – mat nuo jų taip pat priklauso muzikos skambesys.

Šis instrumentas vadinasi „Reactable“, jį 2006 m. sukūrė grupė mokslininkų iš Pompeu Fabra universiteto Barselonoje. Šiandien net yra sukurta planšetiniam kompiuteriui skirta „iPad“ programėlė, veikianti taip pat, kaip ir „Reactable“.

Dar vienas nenuilstantis muzikos pionierius Peteris Gabrielis jau kuris laikas naudoja lentelę su šviečiančiomis lemputėmis primenantį instrumentą – bendrovės „Yamaha“ sukurtą „Tenori-On“. Paspaudus kiekvieną lemputę, ji užsidega ir pasigirsta tam tikras garsas – taip iš šių švieselių galima sudėlioti gana sudėtingą melodiją. Norint groti šiuo instrumentu nereikia muzikinio išsilavinimo, mat kuriamą melodiją galima matyti. „Tenori-On“ į pagalbą mėgsta pasitelkti ir ta pati Bjork, ir žymus elektroninės muzikos kūrėjas iš Londono Kieranas Hebdenas, žinomas Four Tet pseudonimu.

Nederėtų pamiršti ir dar vieno pastaraisiais metais nemažai susidomėjimo sulaukusio elektroninio instrumento „Eigenharp“, kuris atrodo taip, lyg būtų specialiai sukurtas žmogui-orkestrui. Tai „mutantas“, kuriame dera kelių skirtingų instrumentų funkcijos: muziką išgauti galima jį pučiant, spaudant klavišus ar stuksenant paviršių.

Nematoma muzika iš praeities

Pamačius kai kuriuos egzotiškiausius instrumentus sunku suprasti, kokiu principu jie veikia ir kaip yra išgaunamas garsas. Prieš tokius įrenginius modernus elektrinis smuikas ar lyg iš fantastinio filmo perkeltas „Schimmel Pegasus“ fortepijonas atrodo lyg įprasti instrumentai. Tačiau dažnai nustebtume sužinoję, kad kai kurie ypač keisti instrumentai sukurti prieš beveik šimtą metų.

Vienas įdomiausių pavyzdžių yra tereminas – keistas instrumentas, kurio skambesys primena pjūklo ūkavimą. Tereminu grojama jo net neliečiant – tam yra dvi antenos, kurios fiksuoja dėl muzikanto rankų judesių besikeičiantį elektromagnetinį lauką ir pagal tai keičia skambesį.

Pats prietaisas sukurtas 1920 m. ir pavadintas savo kūrėjo rusų inžinieriaus Levo S.Teremino vardu. Pasakojama, kad Leninas buvo ypač sužavėtas šio instrumento ir leido mokslininkui keliauti bei demonstruoti tereminą kaip naujausią sovietų laimėjimą mokslo srityje. Šis instrumentas iki šiol naudojamas įvairių muzikantų, pavyzdžiui, Jeano Michelio Jarre’o, grupės „Portishead“ ar net Marilyn Mansono.

Ir nors pamačius tokius instrumentus atrodo, kad ateina laikas, kai muziką išgausime tik sintetiniais būdais, vis dėlto dauguma muzikantų tvirtai įsitikinę, jog tikrų instrumentų kol kas niekas nepakeis.