Ateities miestuose stikliniuose pastatuose bus įrengti vertikalūs ūkiai, gatvėmis važinės automobiliai be vairuotojų, o praeiviams kelią apšvies švytintys medžiai. Tokios vizijos brėžiamos tiek architektų, tiek inžinierių, o inovatyviausias idėjas jau šiandien po truputį realizuoti mėgina didžiosios pasaulio korporacijos.

Didžiausios pasaulio korporacijos lenktyniauja ne tik akcijų biržose ar populiarumo reitinguose, bet varžosi tarpusavyje ir technologiniais, ir architektūriniais sprendimais, kurdamos svajonių darbovietes ar net ištisus miestų kvartalus. Būtent šie projektai laikomi ryškiausiais pavyzdžiais to, kaip ateityje atrodys gerokai pasikeitę viso pasaulio miestai.

Didžiosios kompanijos diktuoja madas

Dar 2011-aisiais pirmą kartą dienos šviesą išvydę architekto Normano Fosterio brėžiniai, siūlantys technologijų milžinės „Apple“ 5 mlrd. JAV dolerių vertės būstinės projektą, atitinkantį bendrovės firminį stilių, buvo įvertinti kaip išskirtiniai ir dėl grožio, ir dėl inovacijų, ir dėl naudojimo paprastumo. Dar būdamas gyvas „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas pareiškė, kad šio pastato ateis pažiūrėti visi architektūros studentai. „Turime galimybę sukurti patį geriausią biurų pastatą pasaulyje“, – teigė jis.
Pagrindinis statinys, kurį tikimasi užbaigti iki 2016 m., naudos tik atsinaujinančią energiją, o natūrali ventiliacija leis atsisakyti oro kondicionavimo net 70 proc. metų laiko.
Neatsilikti stengiasi ir konkurentai. Pavyzdžiui, milijardo dolerių vertės „Google“ būstinė Jungtinėje Karalystėje su nemokamomis ir bet kuriuo metu darbuotojams prieinamomis laipiojimo sienomis, mini golfu, salės futbolo aikšte ar ant stogo įrengtu baseinu turėtų atspindėti bendrovės atvirumą beprotiškiausioms idėjoms. „Idėja tokia, kad darbuotojai kuo labiau susitapatintų su pastatu“, – teigia vienas šio projekto autorių Simonas Allfordas.
Arba kitas pavyzdys: „Apple“ stato į erdvėlaivį panašų futuristinį pastatą, o „Amazon“ Sietle nori pastatyti futuristinį biokupolą – ne viename fantastiniame nuotykių filme matytą stiklo statinį, veikiau primenantį atskirą ekosistemą siekiantį sukurti šiltnamį, nei organizacijos būstinę.
Maža to, kaip praneša „Wall Street Journal“, didžiausio socialinio tinklo „Facebook“ valdyba nusprendė šalia kompanijos būstinės pastatyti 120 mln. dolerių vertės Disneilendo įkvėptą gyvenamąjį kompleksą darbuotojams. Jame planuojama įrengti 394 atskirus būstus, o darbuotojai turės visą „įprastam miestui“ būdingą paslaugų arsenalą: nuo pramoginių sporto barų iki gyvūnėlių priežiūros centro.
Tad kyla klausimas, ar šios didžiųjų korporacijų lenktynės yra tik jų galios bei rinkodaros dalis, ar šie milžiniški projektai brėžia ir ateities miestų vizijos kryptis?

Miestai turės prisitaikyti prie naujų reikmių

Aišku viena: dėl objektyvių priežasčių ateities miestai bus visiškai kitokie nei šiandien. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje manyta, kad dėl technologinės plėtros žmonės bus linkę apleisti miestus ir keltis į kaimiškas vietoves, nes internetu galės susitvarkyti reikalus toli nuo šurmulio ir grūsčių. Vis dėlto tokios prognozės pasirodė esančios visiškai klaidingos: 1990 m. miestų gyventojai sudarė apie 40 proc. populiacijos, o dabar šis skaičius yra perkopęs 50 proc.
Be to, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2050-aisiais pasaulyje iš viso gyvens apie 10 milijardų žmonių – beveik trimis milijardais daugiau nei šiandien. Vien pastangos juos išmaitinti pareikalaus papildomo Brazilijos dydžio žemės ploto, ką jau kalbėti apie kitas problemas. Todėl šios projekcijos kelia galvos skausmą ir architektams, ir inžinieriams, kuriems tenka ieškoti atsakymo į klausimą, kaip pritaikyti miestus tokiems pokyčiams.
„Artėjame prie lūžio taško: eismo spūstys ir eilės ilgėja, transporto sistemos nuolatos vėluoja, dažnėja energijos tiekimo sutrikimai, todėl šias problemas reikės spręsti“, – įspėja profesorius Davidas Gannas.
Jam antrina Londone įsikūrusios architektų studijos ASTUDIO vadovas Richardas Hyamsas: „Didžiausi ateities miestų iššūkiai – gausėjanti populiacija, taip pat nelygybė, dėl kurios daugybė žmonių susidurs su kliūtimis norėdami turėti šviesos šaltinį, pakankamai maisto ir paprasčiausios erdvės gyventi.“
Ekspertai sutaria, kad ilgainiui reikės smarkiai didinti energijos panaudojimo efektyvumą. „Technologijos turės kur kas geriau prisitaikyti prie natūralių sąlygų ir su jomis sugyventi. Pavyzdžiui, turėsime nuolatos efektyviai perdirbti atliekas, parkai nebebus vien poilsio vieta, bet ir miesto infrastruktūros dalis, turinti savo vaidmenį bendroje sistemoje. Senos struktūros turės būti ne griaunamos, bet perkuriamos. Didžiuosimės ne įspūdingais dangoraižiais, o tokiais pastatais bei infrastruktūra, kurie gebės maksimaliai adaptuotis prie natūralių sąlygų ir jas išnaudoti“, – aiškina urbanistikos dizaineris Michealas Joachimas.

Dangoraižiai-fermos ir automobiliai be vairuotojų

Šiandien jau aišku, kad stikliniai dangoraižiai bus kitokie nei dabar: jie ne tik atliks biurų funkciją, bet ir tarnaus kaip vertikalūs ūkiai, užauginsiantys miestui reikalingo maisto bei energijos. Augalams, kurie ištisus metus augs uždarose patalpose, taigi efektyviausiomis reguliuojamo klimato sąlygomis, net nereikės žemės, nes ją pakeis reikalingomis medžiagomis praturtintas vanduo. Skaičiuojama, kad 25 aukštų pastatas galėtų užauginti pakankamai daržovių net tūkstančiams žmonių. Be to, tokie išmanieji pastatai patys apsirūpins energija (daugiausia iš saulės, vėjo ir kitokių ekologiškų šaltinių), o, pavyzdžiui, tualeto reikmėms vandenį sukaups iš lietaus.
Pirmieji žingsniai šia kryptimi žengiami jau dabar. Štai Švedijoje, Linšiopinge, kitąmet planuojama užbaigti pirmąjį vertikalų ūkį „Plantagoną“, laimėjusį inovatyviausio Europos projekto prizą. Stiklinis pastatas projektuojamas taip, kad augalai gautų maksimaliai saulės šviesos, todėl sumažės vandens sąnaudos ir padidės augimo sparta. Tikimasi, kad per metus jis išmaitins apie dešimt tūkstančių žmonių. Tai reikštų, kad iki 20 mln. dolerių siekiančios investicijos greitai atsipirks.
Reikšmingai keisis ir miestų transporto sistemos. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad apie trečdalį automobilių spūsčių miestuose sukelia vietos automobiliui pastatyti ieškantys vairuotojai.