Vytautas ŽUKAUSKAS

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Valdžia žada ir vėl „kažką daryti“ su jūsų ateities pensija ir privačiais pensijų fondais. Tiesa, kol kas dar nelabai aišku ką. Vienas iš galimų variantų – sugrąžinti į „Sodrą“ tuos, kurie į privačius pensijų fondus perveda 2 proc. savo „Sodros“ mokesčio ir niekaip neprisideda prie kaupimo iš savo kišenės. Kalbama ir apie antros ir trečios pakopos pensijų fondų sujungimą, kad ir ką tai reikštų. Vyriausybės priemonių plane numatyta, kad antroji pensijų pakopa galbūt turėtų būti finansuojama ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto.

Ką daryti, kad, sumokėję tiek daug mokesčių, išėję į pensiją gautume padorią pensiją?

Šiuo metu Lietuvoje pensijos vidutiniškai sudaro apie 40 proc. žmonių uždirbto atlyginimo. Prognozuojama, kad per artimiausius 30 metų dėl emigracijos, gyventojų senėjimo, ilgėjančios gyvenimo trukmės ir kitų priežasčių šis skaičius nukris iki maždaug 30 proc. Taigi, kad ir kiek mokesčių sumokėsite „Sodrai“, galite tikėtis vos trečdalį savo buvusių pajamų siekiančios pensijos.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, tam, kad šis rodiklis pasiektų 70 proc., Lietuvos gyventojams per metus reikia papildomai sutaupyti daugiau kaip 5 mlrd. eurų. Palyginimui, bendra antros ir trečios pakopos pensijų fondų vertė 2016 m. sudarė vos 2,5 mlrd. eurų. Tai yra perpus mažiau, nei reikėtų sutaupyti kiekvienais metais, kad gautume vadinamąją orią pensiją.

Tai rodo, kad pervedimai į antros ir trečios pakopos pensijų fondus Lietuvoje santykinai labai maži. Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėtos pensijų reformos esmė buvo teisinga – reikia sumažinti žmonių priklausomybę ateityje nuo „Sodros“, nes gyventojams senstant bus santykinai daug pensininkų ir mažai dirbančiųjų ir mokančiųjų jiems pensijas. Todėl nuspręsta sukurti alternatyvius ateities pensininkų pajamų šaltinius, tai yra antros ir trečios pakopos pensijų fondus. Į juos žmonės galėtų pervesti dalį savo sumokamų mokesčių, taip pat daryti papildomas įmokas iš savo pajamų. O tam, kad šie privatūs pensijų fondai būtų ne iliuzinis, o iš tiesų realus ateities pensijų šaltinis, pervedimai į šiuos fondus turėjo būti laipsniškai didinami. Problema ta, jog šis pažadas, kad žmonės vis didesnę dalį savo sumokamų mokesčių galės pervesti į antros pakopos pensijų fondą ir taip kaupti ateičiai, niekada taip ir nebuvo išpildytas.

Tarsi ir yra planuojama, kad nuo 2020 m. pervedimai į antros pakopos pensijų fondus turi didėti nuo 2 iki 3,5 proc. žmonių sumokamo „Sodros“ mokesčio. Bet komentuodamas tai finansų ministras teigė, kad tam dar reikia įvertinti valstybės finansines galimybes. O kodėl valstybės finansines galimybes? Juk pinigai – žmonių!

Čia ir yra problema, kad į antros pakopos pensijų fondus vis dar žiūrima ne kaip į pačių žmonių, o kaip į „Sodros“ ar valdžios lėšas. Tačiau tai – visiška nesąmonė. Žmogus juk pats dirba, užsidirba, moka mokesčius, kurių dalis (šiuo metu – tik nedidelė) nukeliauja į jo asmeninę sąskaitą pensijų fonde. Vien tai, kad šią įmoką darbdavys už darbuotoją perveda „Sodrai“, o iš „Sodros“ ji turėtų keliauti į antros pakopos pensijų fondą, niekaip nekeičia fakto, jog šie pinigai yra konkretaus žmogaus, o ne „Sodros“. „Sodra“ niekaip „nešelpia“ privačių pensijų fondų, į juos pinigus pasirenka pervesti patys žmonės.

Finansų ministras teisus: kaupti 2 proc. ir manyti, kad dėl to turėsime dideles pensijas, – tiesiog iliuzija. Bet atsakymas į šią problemą nėra šių 2 proc. kaupimo panaikinimas. Atsakymas – didinimas. Ironiška, kad valdžia, teigdama, jog žmonės patys nėra pajėgūs pasirūpinti savo ateitimi, suvaro žmones į valstybinę sistemą, kurioje trumparegiškumo dar daugiau.

Juk viskas ganėtinai paprasta: jei norime sukaupti turto ateičiai, reikia pradėti taupyti kuo anksčiau. Ir kuo daugiau taupysime, tuo daugiau sutaupysime. Tačiau kas kartą, kai valdžia sprendžia, ar padidinti pervedimus į privačius pensijų fondus, laimi trumparegiškas motyvas: „Sodrai“ ir taip trūksta pinigų. Bet iš kur mes turėsime pakenčiamas pensijas, jei nesiruošiame taupyti?

Šiuo metu antros ir trečios pakopos pensijų fondus savanoriškai yra pasirinkę net 1,3 mln. gyventojų. Tai rodo, kad žmonės nori patys rūpintis savo ateitimi, kaupti ir taupyti. Didelė šių žmonių dalis papildomai prisideda prie kaupimo savo atlyginimu.

Kad ir ką dėl antros ir trečios pakopos pensijų fondų nuspręs valdantieji, jei norime didesnių pensijų ateityje, turime daugiau atsidėti šiandien. Žmonės tą jau daro. Beliko šį paprastą principą prisiminti ir valdantiesiems. Nes jei galvosime tik apie šiandieną ir rytojų, o ne apie tolimesnę ateitį, galiausiai ateis toks rytojus, kokio nelaukėme.