Shutterstock

Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse vis labiau plintantis statinio informacinis modeliavimas, pagal anglų kalbos trumpinį dažnai vadinamas tiesiog BIM, žingsnis po žingsnio atkeliauja ir į Lietuvą.

Lietuvos statybininkų, projektavimo įmonių, statybos inžinierių, elektros energetikos ir daugelis kitų asociacijų – iš viso trylika – pernai įsteigė viešąją įstaigą „Skaitmeninė statyba“. Ji tapo skaitmeninės statybos metodologijos diegimo koordinatore Lietuvoje.

Kaip sako Lietuvos statybos inžinierių sąjungos vykdomasis direktorius Edvinas Butkus, inovacijų Lietuvoje apskritai stokojame, tačiau ypač jų trūksta statybos sektoriuje. Todėl BIM diegimas galėtų būti rimta inovacijų paskata statybose, o kartu ir vienas didžiausių iššūkių šiandieniniam šalies statybos sektoriui.

„Šiandien turime daug problemų, susijusių su projektavimo kokybe. Didžioji dalis projektų rengiami tam, kad būtų galima gauti statybos leidimą, nors pagal reglamentus, logiką ir pasaulinę praktiką projektai turėtų būti daug geresnės kokybės: kad užsakovai gautų racionalų projektą, o statybininkai galėtų efektyviai planuoti ir statyti. Deja, šiandien užsakovai dažniausiai gauna tik minimalius reikalavimus atitinkantį projektą, o statybininkai tampa projektuotojais statybos metu“, – sako Lietuvos statybų technologinės platformos tarybos pirmininkas Vaidotas Šarka.

Jo teigimu, statybos sprendimų išbandymas virtualioje erdvėje kainuoja dešimtis kartų pigiau, nei jau vykstant statyboms pastebėtų klaidų ir problemų taisymas.

BIM, arba statinio informacinis modeliavimas, – tai procesas, kurio metu specialia programa yra kuriamas 3D informacinis statinio modelis, sujungiantis visas projektines statinio dalis ir jo gyvavimo ciklus nuo projekto iki nugriovimo. Juo siekiama, kad visa projektuose naudojama informacija visame statinio gyvavimo cikle būtų kuriama sistemingai, nedubliuojant veiklų, per kiekvieną etapą tik ją papildant ar keičiant centralizuotoje duomenų bazėje, turinčioje ryšių su įvairiomis su statybos objektu susijusiomis duomenų bazėmis. Sukūrus tokią sistemą statyba taps greitesnė, saugesnė ir taupesnė.

Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 m. gaires. Jose, sekant ir Europos Sąjungoje vykstančius procesus, turėtų būti išryškinta ir statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo statybose svarba. Ši technologija ateina ir į aukštąjį mokslą – Vilniaus Gedimino technikos universitete nuo pernai veikia Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centras, o nuo kitų mokslo metų pradžios pirmieji studentai turėtų pradėti mokytis ir šios krypties magistro studijų programoje.

Kaip funkcionuoja skaitmeninė statyba? Kaip pasakoja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, statybos procesas yra daugialypė, įvairiais reglamentais apipinta ūkio šaka, kurioje būtina surinkti galybę skirtingos informacijos. Esą reikėtų įsivaizduoti, kad visą statybą iš karto perkeliame į internetą, panašiai kaip kadaise laikraščiai ar kitos žiniasklaidos priemonės tapo naujienų portalais.

Pavyzdžiui, namą planuojantis statytis žmogus paskelbia pranešimą apie šį ketinimą – įdeda informaciją apie sklypą, savo poreikius, pageidavimus ir pan. Gavusi šią informaciją statybos inspekcija paskelbia nurodymą infrastruktūros savininkams, kad šie pateiktų duomenis, kaip prisijungti prie miesto komunikacijų. Matydami reikalingą informaciją, šie dokumente pateikia savo nurodymus. Tuomet susirandate architektą, kuris pristato savo vizualinį projektą, kaip namas turėtų atrodyti. Po to prie šio bendrai visų pildomo failo prisijungia konstruktoriai ir projektuotojai, kurie matydami jūsų poreikius ir lūkesčius pateikia savo sprendimus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.