Naujasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos “Sodra” vadovas 31 metų Mindaugas Sinkevičius tiki, kad šioje labai kietoje kėdėje jam pavyks įgyvendinti šiuolaikinės viešosios vadybos principus. Savaitę “Sodrai” vadovaujantis medicinos ir viešojo administravimo mokslų absolventas kol kas nesiima vertinti, kurie planuojami “Sodros” reformos elementai yra geri, o kurie – blogi. Tačiau ir ateityje jis save mato tik kaip socialinio draudimo išmokų sistemą administruojančios, o ne jos politiką diktuojančios įstaigos vadovą.

“Administracinį darbą dirbu šešerius metus, iki šiol vadovavau privačioms medicinos įstaigoms. Taip, jos buvo nedidelės, bet administraciniai viešosios vadybos principai visur vienodi – ar tai būtų privatus verslas, ar viešasis sektorius. Be to, aš juk nedirbsiu vienas – yra didžiulė seniai čia dirbančių žmonių komanda. Manau, kad esu geras administratorius ir tikiu savimi, kad galiu padėti sutvarkyti “Sodros” valdymą”, – pokalbį su “Veidu” ryžtingai pradeda M.Sinkevičius.

VEIDAS: Pradėdamas darbą vis pabrėžėte, kad Jūsų tikslas yra pačios “Sodros” administracinio aparato reforma. Bet juk “Sodros” valdymo išlaidos (apie 240 mln. Lt per metus) tėra lašas, palyginti su milijardiniu “Sodros” biudžeto deficitu.

M.S.: Akcentuoju tai, nes mano darbas yra administruoti pačią “Sodrą”. Aš “Sodros” biudžeto deficito paveikti negaliu – tai yra politinių sprendimų pasekmė. Kaip Vyriausybė, Seimas nuspręs, taip ir bus. O aš galiu vadovauti tik pačiai “Sodrai”. Dėl to ir šneku apie tai, kas įeina į mano kompetenciją.

Reikia sumažinti biurokratinių kliūčių “Sodros” paslaugose, dar atviriau bendrauti su žmonėmis, dar daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Pavyzdžiui, dabar per mėnesį sutvarkoma apie 150 tūkst. ligonių pašalpų, iš jų tik 11 tūkst. žmonių prašymus pateikia elektroniniu būdu, bet juk kompiuterizacijos lygis Lietuvoje tikrai didesnis.

VEIDAS: Daug kam užkliūva prabangūs “Sodros” pastatai, priekaištaujama, kad sistemoje dirba per daug žmonių. Ar planuojate ją mažinti?

M.S.: Galbūt kai kuriuos skyrius ir reikės pertvarkyti, kad kuo daugiau darbuotojų tiesiogiai bendrautų su klientais. Be to, kai kur yra per daug patalpų, tačiau kai kuriuose skyriuose jų ir trūksta – čia irgi reikės susitvarkyti. Bet man dar reikia laiko visam ūkiui įvertinti.

VEIDAS: Turbūt einant į šį postą buvo svarbūs ne tik Jūsų administraciniai gebėjimai, bet ir vizija, kaip spręsti “Sodros” problemas. Ar iki paskyrimo esate apie tai kalbėjęsis su premjeru Andriumi Kubiliumi, socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku?

M.S.: Vyko paprasčiausias konkursas, kuriame nedalyvavo nei premjeras, nei ministras, jokių vizijų man pristatyti nereikėjo. Kas bus daroma su pačia sistema – tai ne mano darbas. Mano užduotis yra vadovauti socialines išmokas administruojančiai institucijai.

VEIDAS: Ar asmeniškai esate pažįstamas su A.Kubiliumi, kitais konservatorių partijos vadovais?

M.S.: Esu juos matęs įvairiuose renginiuose. Bet noriu pabrėžti, kad nesu labai aktyvus konservatorių partijos narys. Mano narystė partijoje – labiau politinių pažiūrų deklaracija. Esu labiau veiklos, negu politikos žmogus. Pastebėjau, kad šia tema gali būti spekuliacijų, todėl svarstau galimybę suspenduoti savo narystę partijoje.

Dėl šio posto tikrai nesu kalbėjęsis su partijos vadovais. Gal ir sunku patikėti, bet net ministrui D.Jankauskui apie tai, kad esu konservatorių partijos narys, pasakiau likus tik dešimčiai minučių iki mano pirmosios spaudos konferencijos.

VEIDAS: Ar esate susipažinęs su dabar Seime darbo grupės rengiamu “Sodros” reformos projektu? Kokios pagrindinės jau išryškėjusios jo kryptys, o kurių idėjų bus atsisakyta?

M.S.: Pagrindinės kryptys – atskirti socialinį draudimą nuo socialinės paramos, tam tikrą dalį valstybinės pensijos mokėjimo perkeliant į nacionalinį biudžetą, o likusią dalį paliekant “Sodroje” bei susiejant ją su žmogaus pajamomis ir sumokėtais mokesčiais. Ypač svarbu “Sodrą” apsaugoti nuo politikų kišimosi – kad nebūtų daroma tokių klaidų kaip 2008-aisiais, kai “Sodros” vadovai sakė, jog nėra iš ko didinti pensijų, nes jau matė surenkamų mokesčių mažėjimą, bet politikai vis tiek jas padidino, visiškai nesusimąstydami, iš kur tam reikės paimti pinigų. Štai dabar ir turime milžinišką “Sodros” deficitą.

VEIDAS: Tačiau juk didžiausia ateities problema užprogramuota mūsų demografiniuose rodikliuose – didėja potencialių pensininkų armija, mažėja potencialių mokesčių mokėtojų gretos. Ką, Jūsų manymu, reikėtų daryti?

M.S.: Pagal Seime dabar rengiamą projektą yra numatyta vėlinti pensinį amžių. Nuo 2013 m. jis būtų vėlinamas laipsniškai: moterims keturiais mėnesiais, o vyrams dviem mėnesiais per metus, kol senatvės pensijos amžius tiek moterų, tiek vyrų 2027 m. pasiektų 65 metus. Toks sprendimas vien pirmaisiais metais leistų sutaupyti apie 5 mln. Lt., antraisiais – jau 10 mln. Lt ir t.t.

VEIDAS: Kokias problemas išspręstų nutarimas bazinės pensijos dalies mokėjimą perkelti į nacionalinį biudžetą? Kas iš esmės pasikeistų, dalį finansinės naštos tiesiog perkėlus iš vienos biudžeto išlaidų eilutės į kitą – kitaip tariant, iš vienos tuščios kišenės problemą permetus į kitą, taip pat tuščią kišenę?

M.S.: Aš nesu ekspertas, esu tik administratorius. Skaičiuoti ir komentuoti turi ekspertai, politikai, kurie yra įsigilinę į šią sistemą, turi viziją, kokiu keliu ji turi eiti. Mano darbas – vykdyti jau priimtus įstatymus.

VEIDAS: Ar yra kažkokia riba, po kurios tų sprendimų jau nevykdytumėte? Pavyzdžiui, jei politikai prieš rinkimus priimtų sprendimą didinti pensijas ar kitas socialines išmokas?

M.S.: Tokiu atveju aš atsistatydinčiau iš karto. Nesu įsikibęs šitos darbo vietos.

VEIDAS: Pabrėžiate, kad svarbu gerinti “Sodros” įvaizdį. Kaip tai įmanoma padaryti dabar – juk tai yra socialinių išmokų ir pensijų mokėtoja, kuri dėl sudėtingos ekonominės šalies padėties išmokas gali tik mažinti?

M.S.: Žmonės neteisingai į vieną susieja du dalykus: biudžeto deficitą ir “Sodros”, kaip administruojančios įstaigos, darbą. Negali “Sodra” pati išspręsti jai tekusių problemų – čia valstybės ekonominės politikos pasekmė.

Prieš ketverius metus “Sodra” pasitikėjo 80 proc. lietuvių, o dabar – tik 40 proc. Bet sistema juk dirba taip pat – ji tiesiog išdalija tai, ką gauna. Kalta demografinė padėtis, krizė, neteisingi politikų sprendimai, o kalčiausia liko “Sodra”. Ar ji kalta, kad surenkama per mažai mokesčių?

VEIDAS: Ar į šitą postą žiūrite kaip į savo politinės karjeros pradžią? O gal sunkmečiu ateidamas vadovauti “Sodrai” siekiate sustiprinti savo, kaip vadybininko, pozicijas?

M.S.: Vienareikšmiškai į šitą postą žiūriu kaip į vadybininko, administratoriaus kėdę.

VEIDAS: Bet juk “Sodros” problemos atrodo sunkiai išsprendžiamos. Vargu ar jos vadovo kėdę galima laikyti minkšta.
M.S.: Apsispręsti nebuvo lengva. Taip, “Sodra” milžiniška sistema, šiuo metu išgyvenanti sudėtingą laikotarpį.

Stabilizuoti “Sodros” biudžetą yra ne pačios “Sodros” jėgoms. Reikia ir laiko, per kurį atsigautų šalies ekonomika, ir ryžtingų poltinių sprendimų. Viena iš mano apsisprendimo aplinkybių – tikėjimas, kad reforma dabar vis dėlto bus įgyvendinta.

VEIDAS: Ar jau esate apskaičiavęs, kokia bus Jūsų pensija? Ar esate apsidraudęs privačiuose fonduose? Galbūt naudojatės kitokiais sotesnės senatvės užsitikrinimo būdais?

M.S.: Pagal dabartinę sistemą mano pensija siektų 860 Lt. Dalyvauju antrosios pakopos pensijų draudimo mechanizme. Dar turiu investicinį gyvybės draudimą. Investicijoms į kitokį turtą, taip rūpinantis savo ateitimi, dar nesu užsidirbęs.

Bet “Sodros” reformos metmenyse numatyta, kad pensijos dydis ateityje turėtų priklausyti nuo darbo metais mokamų mokesčių. Tikiuosi, taip ir bus, ir mano pensija bus kur kas didesnė, nei skaičiuoju dabar.