Nuo gegužės pradžios valstybės valdomai “Klaipėdos nafta” vadovaujantis Rokas Masiulis skaidrina įmonės veiklą ir tikisi, kad tai duos nemažos naudos valstybei. Jis sako tikintis, kad jam pavyks įgyvendinti gamtinių dujų terminalo statybos projektą, tačiau kalbėdamas apie jį kol kas daugiausia vartoja žodį “nežinau”.

R.Masiulis kol kas neatliko didelių struktūrinių pakeitimų įmonėje ir sako norintis, kad jų būtų kuo mažiau.

“Žmonės nekalti, kad vadovas keičiasi, o vien dėl savo patogumo keisti žmones tikrai nenoriu. Jau geriau palaukti, pažiūrėti, ką žmonės gali daryti, tikrai norėčiau išnaudoti turimus žmones maksimaliai”, – teigė naujasis “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius.

Kol kas įmonės vadovybėje yra tik vienas naujas veidas – R.Masiulio pavaduotoju dirba buvęs VST generalinis direktorius bei VST ir Rytų skirstomųjų tinklų sujungimo projekto vadovas Vytautas Aranauskas.

Tačiau R.Masiulis atleido komercijos direktorių Ričardą Milvydą – jis buvo priverstas pasitraukti dėl įmonei nepalankios sutarties su “Naftos grupe”. Laikinai jo pareigas eina marketingo specialistas Andrius Betingis, kuris galbūt ateityje bus paskirtas komercijos direktoriumi.

“Klaipėdos naftos” vadovas neslepia, kad iš įmonės išeina daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus ir pensininkų. R.Masiulis sako apgailestaujantis, kad įmonę palieka kai kurie geri specialistai, nes jų pradeda trūkti.

Gavęs pasiūlymą vadovauti “Klaipėdos naftai”, R.Masiulis sako daug nemąstęs ir iš karto sutikęs.

“Nė sekundės nesvarsčiau – taip mąsčiau, jeigu žmogus, kuris yra tavo vadovas, mato situaciją, tikėtina, jis turi daugiau informacijos. Man atrodė, kad tai svarbi pozicija ir jeigu manimi pasitikėjo, reikia sutikti. Mahatma Gandhis (Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis – BNS) yra pasakęs – aš turėjau gyvenime labai daug planų, bet Dievo planai visada buvo kitokie. Taip yra – dažniausiai susigalvoji, ko nori, bet iš tiesų tau reikia kažko kitko”, – kalbėjo R.Masiulis.

“Mano sprendimas buvo teisingas, jaučiuosi savo vietoje – labai gerai jaučiuosi”, – priduria strateginės įmonės, valdančios naftos produktų terminalą, vadovas.

R.Masiulis atsakė į BNS klausimus.

BNS: Jau daugiau nei du mėnesius vadovaujate įmonei. Tikriausiai susidūrėte su kai kurias iššūkiais, kurių iš anksto niekas negalėjo nuspėti, ir jeigu sakote, kad gerai jaučiatės, vadinasi, susitvarkėte. O kaip jautėtės pradžioje – kokią padėtį radote, ką pavyko suvaldyti?

R.Masiulis: Pirmiausia nieko nesitikėjau – ėjau į plyną lauką, ką rasiu, tą rasiu. Pati įmonė yra tvarkinga, nusistovėjusi sena labai griežta tvarka – kokias prekes įsigyti, kokius patvirtinti pirkimus, procedūras, pasakyčiau – puritoniška tvarka, ir dėl to jokių problemų nėra. Žmonės įpratę, kad už kiekvieną centą reikia atsiskaityti, viskas labai ūkiškai sutvarkyta. Man tai buvo šioks toks šokas, kad yra formalių daug tvarkų – raštų rašymo ir taip toliau, kas savaime nėra blogai, bet aš atėjęs iš daugiau liberalesnės aplinkos, kur kiekvienas žmogus turi daugiau pasirinkimo laisvės. Nelabai matau tikslo daug ką keisti, ypač greito keitimo tikrai nereikia.

Kita sritis – komercija – tai pagrindinė veikla, ją pažinti reikia laiko. Nesakyčiau, kad aš 100 procentų perpratęs naftos produktų verslą, jis susijęs su tarptautine prekyba, reikia suprasti ir naftos kainų svyravimus, Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamybos veiklos specifiką, taip pat sezoniškumas labai svarbią rolę vaidina. Kitas aspektas – sutartis su “Orlen” (“Orlen Lietuva” – BNS) – pradėjome derybas. Ką pavyko padaryti – sako, medį iš vaisų pažinsi – gal kiek nesmagus dalykas, kurį radau – tai viena sutarti su “Naftos grupe”, tam tikram naftos produktui perkrauti, ir ji parašyta ekskliuzyviniu pagrindu – mes išsiuntėm raštą “Naftos grupei”, kad siūlome tą sąlygą keisti. Atlikom teisinę analizę ir teisininkai pasakė, kad tai prieštarauja Konkurencijos įstatymui.

BNS: Jūs pasakėte jiems, kad vienašališkai nutraukiate sutartį?

Masiulis: Mes laikome, kad ši sutarties nuostata yra niekinė ir ją reikia pakeisti – dėl konkurencijos nebuvimo. Produktas yra vakuuminis gazolis – jo iš kitų įmonių mes negalime priimti pagal tą sutartį. Jeigu ateina, tarkime, rusai ir nori per mus perkrauti, mes tiesiog negalime priimti, ir aš manau, kad tai yra neskaidru. Mano tikslas yra, kad įmonės veikla būtų kuo skaidresnė ir jai tai atneštų maksimalią naudą, nes tokia sutartis gali suponuoti, kad mes negauname visos ekonominės naudos.

BNS: Ką dar krauna “Naftos grupė” per “Klaipėdos naftą”?

R.Masiulis: Mazutą ir vakuuminį gazolį, bet mazutą gali bet kas krauti.

BNS: Kaip suprantu, palietėte didelius interesus ir galite sulaukti neigiamos reakcijos. Ar nebijote?

R.Masiulis: Aš negalvojau apie tuos interesus, ką galėjau paliesti – mano labai paprastas interesas, kad valstybės įmonėje valstybė gautų maksimalią naudą, ir jeigu yra galimybė pataisyti situaciją, aš norėčiau ją pataisyti, kad įmonė dirbtų skaidriai. O ką užkabino, užkabino. Nelabai tuo domėjausi.

BNS: Kiek žinau, dėl to atleidote vieną iš vadovų.

R.Masiulis: Ryšium su tuo mes sutarėme abipusiu sutarimu, kad komercijos direktorius Ričardas Milvydas išeis iš darbo. Sutartis, aišku, sudaryta generalinio direktoriaus, bet jis jau pakeistas, o kadangi tai susiję su komercija, tai aš norėčiau, kad būtų aišku, kad tokie dalykai būtų netoleruojami.

Norint pakeisti tą visą praktiką, kad būtų aišku, jog situacija keičiasi, tai geriau, kad žmogus, kuris dirbo prie to kontrakto, nedirbtų. Bet jam asmeniškai aš neturiu jokių priekaištų.

BNS: Ar yra potencialių kitų vakuuminio gazolio tiekėjų – ar bus konkurencija?

R.Masiulis: Aš tikiu, kad konkurencija susidarys. Nors dirbu trumpai, ir kokį mėnesį iš viso niekas su manimi nebendravo, tik vieną mėnesį turėjau, jau prašymų krauti vakuuminį gazolį sulaukėme daug. Tai tarptautinės bendrovės. Neatsiminsiu visų, bet pasiūlymų tikrai buvo nemažai.

BNS: Ar ta sutartis – vienintelė “votis”, kurą radote įmonėje?

R.Masiulis: Kol kas – taip. Sunku pasakyti – tik pradedu dirbti. “Naftos grupė” patys yra tarpininkai, jie veža ne savo produktus, o kitų produktus. Norėčiau pasakyti, kad mes tikrai nesiruošiame daryti kažkokių drastiškų žingsnių, kad užkirstume specifinių produktų tekėjimą per mūsų terminalą – mes atvirti ir skaidrūs ir tikrai skatiname per mūsų terminalą krauti, tik norime, kad sąlygos būtų skaidrios ir aiškios. Mes nenorime išgąsdinti rusų tiekėjų, kad mes, lietuviai, elgiamės chaotiškai. Tai rimtos kompanijos ir jų negalima stumdyti – jos irgi turėtų suprasti, kad prieš tam tikrus tiekėjus nėra jokio nusistatymo.

BNS: Jūs užsiminėte derybas su “Orlen Lietuva”. Vienas jūsų uždavinių ir buvo keisti sutartį su naftos koncernu. Papasakokite, kokia tų derybų eiga ir tikslas – dar nuo “Williams” laikų galiojanti sutartis numato išskirtines sąlygas “Orlen Lietuvai”, kuri yra didžiausias jūsų klientas?

R.Masiulis: Iš esmės mes norėtume, kad ta sutartis būtų vienoda abiem pusėms, kad ji nebūtų diskriminuojanti vienos pusės, kaip yra dabar – ji mus diskriminuoja. Mūsų toks interesas – kad sąlygos būtų veidrodinės – kokias teises turime mes, tokias ir “Orlen”. Aišku, pagrindinis ir esminis dalykas yra kaina. Žinome, kad “Orlen” yra sunkioje būklėje, bet mes irgi derybose turime tvirtų pozicijų, nes mūsų tarifai kitiems klientams yra didesni nei “Orlen’ui”. O kaip derybos pasibaigs, sunku pasakyti, nes “Orlen” mums irgi yra svarbus klientas – jie daugiau nei pusę terminalo užkrauna savo produkcija. Geras, patikimas klientas.

BNS: Derybos jau prasidėjo?

R.Masiulis: Jos jau prasidėjo – pirmos derybos buvo praėjusią savaitę, jie buvo pas mus atvažiavę, ir sutarėm pastoviai susitikinėti. Tikimės baigti iki lapkričio 1 dienos. Derybos dabar vyksta dėl tarifų už šiuos metus, bet galima derėtis ir į priekį – procedūra paprasta, kiekvienais metais persideramas tarifas.

BNS: Iki kurių metų ši sutartis galioja?

R.Masiulis: Manau, kad iki 2025. Aš nesu tikras, kiek atsimenu, taip.

BNS: Kaip “Orlen Lietuva” nusiteikusi šiuo atžvilgiu?

R.Masiulis: Karingai (juokiasi).

BNS: Jūs galvojate, kad derybos bus sunkios?

R.Masiulis: Aišku, sunkios, manau, kad sunkios.

BNS: Ar jums reikės pasitelkti rimtos pagalbos toms deryboms – teisininkų, finansininkų?

R.Masiulis: Mes esame pasitelkę – advokatų kontorą “Varul Vilgerts Smaliukas” – būtent šitoms deryboms, mes juos pasisamdėme, jie mums atstovauja. Labai tikiuosi ir norėčiau, kad jos būtų abiem šalims priimtinos, labai tikimės, kad jos vyks ekonominiai pagrindais. Mes norėtume atvirai derėtis, atvirai dėti ant stalo realius kaštus ir realias sąnaudas ir jeigu tikrai tie pasiūlymai Mažeikių yra žymiai geresni iš kitur, tai tada pamatę objektyvius faktus, mes koreguotume savo pasiūlymą.

Mūsu netenkina sąlygos, kaina – kitas klausimas, ją reikia pamatyti, kai visus argumentus sudėsime ant stalo, tada matysime, ar ji tinkama, ar ne.

BNS: Tai kokios tos sąlygos?

R.Masiulis: Mes norėtume pamatyti konkurencinius kitų uostų pranašumus ir tada matytume, ar mes tikrai esame “Orlen’ui” patrauklūs, ar ne. Mūsų manymu, mes esame patrauklūs ir mūsų pasiūlymas bet kokiu atveju ekonomiškai geresnis už bet kokį kitą galimą pasiūlymą. Kalbame apie realius transportavimo, terminalo perkrovimo kaštus.

BNS: Išvardijote du didelius klientus, kuriuos pradėjote judinti, gal ką nors dar išjudinote?

R..Masiulis: Dalykas, kuris mus išjudins, yra suskystintų gamtinių dujų terminalas.

BNS: Ar galite papasakoti, ką dabar veikiate šioje srityje. Jus paskyrus vadovauti įmonei, energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirmiausia pasakė, kad pagrindinis jūsų uždavinys – pastatyti šį terminalą. Ką jau nuveikėte ir kokia kryptimi einate?

R.Masiulis: Žinojome, kad mums reikia ruoštis šiam projektui, jau pradėjote tam tikrus paruošiamuosius darbus – nagrinėjome įvairias studijas, važiavome į konferencijas, susipažinome su įvairiomis technologijoms, atlikome pradinį analitinį darbą. Kai įvyks akcininkų susirinkimas, regis, rugpjūčio pabaigoje, jau būsime įgalioti vystyti projektą akcininko ir negaišime laiko – iš ministerijos (Energetikos – BNS) perimsime studijas, atrinksime tinkamą informaciją, pagal kurią galima apsispręsti, koks tas terminalas bus, kur jis bus, kiek “Klaipėdos nafta” dalyvaus, nes šiandien visi variantai yra galimi.

BNS: Iš informacijos, kuri jau paskleista viešai iš premjero Andriaus Kubiliaus, viceministro Romo Švedo lūpų, galima būtų dėlioti šiokią tokią mozaiką – tikriausiai terminalas nebus statomas “Klaipėdos naftos” teritorijoje, tai tikriausiai galėtų būti tanklaivių technologija, ne krante, galbūt jūroje. Nežinau, kiek jums leista sukonkretinti, bet pasakykite, kaip Jūs įsivaizduojate – kaip tas modelis galėtų klostytis. logiškai, efektyviai mąstant, žinant Klaipėdos uosto pozicijas ir galimybes?

R.Masiulis: Šiandien neįmanoma dar pasakyti, nes nepakankamai dar atlikta darbo, net ir dėl to, ar “Klaipėdos naftos” teritorijoje, ar ne, dar neatsakyta. Reikia atlikti daugiau tyrimų ir tik tada bus galima kažką pasakyti, dabar dar anksti.

BNS: Į kurią vietą į Klaipėdoje ateina magistralinis dujotiekis. ar jis priartėja prie “Klaipėdos naftos”?

R.Masiulis: Ne, jis prieina už miesto, Kiškėnuose – tai rytinė dalis, už miesto, kažkur per vidurį. “Klaipėdos nafta” yra šiaurinėje dalyje.

BNS: Tai dujotiekis vienodu atstumu galėtų eiti tiek į pietinę, ir į šiaurinę uosto pusę?

R.Masiulis: Taip, tik skirtumas, kad pietinė dalis yra negyvenama, o šiaurinė – gyvenama?

BNS: Tai pietinėje dalyje, logiškai mąstant, būtų paprasčiau nutiesti dujotiekį?

R.Masiulis: Manau, per anksti taip sakyti, paviršutiniška gal, bet reikia labai gerai išnagrinėti, aš bijočiau ką nors komentuoti.

BNS: Kokios galimybės čia kooperuotis su baltarusiais?

R.Masiulis: Per anksti kalbėti, manau, iš esmės – yra galimybės, bet kaip, nežinau.

BNS: Ministras Sekmokas sako, kad 2012 ar 2013 metais tas terminalas turėtų būti pastatytas? Ar tai įmanoma?

R.Masiulis: Nežinau, nes neaišku, kokiu keliu eisime ir koks kelias yra įmanomas. Tie terminalai, kuriuos apžiūrėjau, labai skirtingi. Kai kuriuos būtų įmanoma įgyvendinti – statybos laikas gali svyruoti nuo 2-3 iki 5-7 metų, o technologijos ant vandens greičiau vystomos, ant kranto – lėčiau, bet tos technologijos taip greitai kinta. Vieni atvykę konsultantai sako, kad ant kranto jau stato tokiu pat greičiu kaip jūroje.

BNS: Kiek kainuotų toks terminalas? Koks pigiausias ir brangiausias variantas?

R.Masiulis: Nepasakysiu – ėjo kalbos apie 1-2-3 mlrd. litų – tai dažnos kalbos, bet nesiimčiau atsakyti, kokios ribos galėtų būti.

BNS: Kas galėtų būti terminalo projekto partneriai? Gal galėtumėte paspėlioti, juk pas jus ateina potencialūs investuotojai, technologijų kūrėjai.

R.Masiulis: Manau, kad ateis, dar pas mus neateina. Mes kol kas jaučiame didelį dėmesį konsultantų, kurie galėtų mums padėti mums tą terminalą statyti. Anksti sakyti, ar bus skelbiamas konsultantų konkursas, tikėtina, kad taip. Reikia susėsti ir sudaryti planą logišką ir tada pagal jį eiti – ar samdysime konsultantą, ar savo įmonėje sudarysime profesionalų komandą, nežinau, dar anksti pasakyti.

BNS: Ar tikite, kad tas projektas bus įgyvendintas?

R.Masiulis: Tikiu. Viską padarysiu, kad jis būtų.

BNS: Pakalbėkime apie įmonės finansinę padėtį. Tai viena iš nedaugelio valstybės valdomų įmonių, kuri daug metų generuoja realų pelną, neturi paskolų. Bet gal matote resursų, kur galima sumažinti kaštus, padidinti jos pelningumą ir efektyvumą ir dar pagerinti finansinę padėtį?

R.Masiulis: Kiekvienas vadovas turi matyti – tikiuosi, kad kuo veikla bus skaidresnė ir aiškesnės bus taisyklės visai rinkai, ten yra tam tikras potencialas ir norėčiau pabandyti jį išnaudoti. Komercinėje srityje norėčiau paieškoti didesnių rezervų, kad įmonė valstybei atneštų dar didesnę naudą – nuoširdžiai noriu, kad valstybė galiausiai atgautų, kas jai priklauso ir išpeštų maksimalią naudą.

BNS: Daug investuota pastaraisias metais į “Klaipėdos naftą”, ar dar reikėtų investicijų papildomai artimiausiais metais?

R.Masiulis: Taip, investicijų iš pirmo žvilgsnio, atrodo, reikėtų, kad plėstume veiklą. Mes matome tam tikrus resursus – pasistatyti dar vieną estakadą, kad galėtume žiemos metu daugiau krauti tamsių naftos produktų, taip pat galėtume daugiau talpų pastatyti, tada įgautume daugiau lankstumo įvarius produktus priimti, kaupti didesnes partijas, didesni tanklaiviai galėtų atplaukti. Tokiu būdu mes sutaupytume ir išvengtume grūsties prie savo krantinių. Vietos yra, taip pat turime rezervuotos valstybinės žemės.

BNS: Įmonė neturi jokių skolų ir bankų paskolų, turi nemažai laisvų lėšų. Kaip tvarkomi jos pačios finansai?

R.Masiulis: Kaip tik su finansininku dirbame ir galvojame pasisamdyti profesionalų konsultantą, kuris patartų, kaip tas laisvas lėšas valdyti, kad mums nuimtų galvos skausmą ir kad tie pinigai mus uždirbtų kuo daugiau. Iki šiol pinigai buvo laikomi tik kaip indėliai, nebuvo investicijų politikos. Šiandien (praėjusį penktadienį – BNS) valdyba kaip tik patvirtino investicijų politiką, kad jos turi būtų saugios, atitikti tam tikrus reitingų reikalavimus, kad būtų bent jau pagal “Fitch” A reitingas.

BNS: Ačiū už pokalbį.