BFL

Seimas antradienį atmetė grupės Seimo narių siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Švietimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių tautinių mažumų gausiai gyvenamame regione bent vienoje mokykloje suformuoti lietuviškas klases.

Už nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT po pateikimo balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 28, susilaikė 33. Nepritarus po pateikimo, 54 balsais nuspręstą projektą iš viso atmesti, 52 balsavo už tai, kad jis būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti.

53 parlamentarų pasirašytame nutarimo projekte abejojama, ar minėta nuostata neprieštarauja lygybės principui, nes nėra įpareigojimo tautinių mažumų gyvenamame regione privalomai nors vienoje mokykloje užtikrinti vidurinį ugdymą tautinės mažumos kalba.

Prieš kreipimosi projektą kalbėjęs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys tvirtino, jog prieštaros su Konstitucija nėra, jei skundžiama nuostata neišskiriama iš viso įstatymo konteksto.

“Šitas straipsnis yra išimtas iš įstatymo konteksto. Pirminė sąlyga yra tėvų pageidavimas – tėvai renkasi, kokia kalba jų vaikas mokysis, steigėjas privalo tėvų pasirengimą gerbti ir sudaryti sąlygas. Pirminė sąlyga – užtikrinti mokymą tautinių mažumų kalba, ir, tėvams pageidaujant, valstybine kalba. Jokios prieštaros nėra, šita norma jokių teisinių kolizijų nesukuria”, – sakė V.Stundys.

Tuo tarpu kreipimosi iniciatorius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius sakė, jog kreipimasis į KT “nuimtų įtampą iš išaiškintų, ar mes padarėm pažeidimą, ar ne”.

Įstatymo nuostatą skundę parlamentarai kėlė abejonę, ar ja nėra pažeidžiamos nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo bei konstitucinės asmenų lygybės principai.

Nutarimo projektą daugiausiai pasirašė opozicinių frakcijų atstovai, tačiau po juo esama ir kelių valdančiųjų parašų, tarp jų – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nario konservatoriaus Manto Adomėno.

Lietuvos lenkų tautinė mažuma priešiškai sutiko Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir po kelerių metų numatyta suvienodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Lietuva kritiką atmeta kaip nepagrįstą.