Vyriausybė, atsižvelgdama į cunamio sukeltą atominės elektrinės Japonijoje avariją ir Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo procesą, atnaujino Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projektą.
Atsižvelgiant į tai, kad Seime Energetinės nepriklausomybės strategijos svarstymas dar nebuvo pradėtas, Vyriausybė nusprendė ją atnaujinti ir papildyti aktualiomis energetinio saugumo nuostatomis.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, branduolinės saugos nuostatų vertinimas Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu nekeičia Lietuvos energetikos politikos strateginių krypčių. Tai yra dar viena proga įvertinti branduolinės energetikos būtinybę Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti, atsižvelgiant tiek į išaugsiantį elektros energijos poreikį, tiek į strateginius Baltijos šalių tikslus.
Atnaujintame Strategijos projekte aiškiau apibrėžta energetinės nepriklausomybės sąvoka: energetinė nepriklausomybė – tai galimybė laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius (įskaitant vietinę gamybą), labiausiai atitinkančius Lietuvos vartotojų interesus ir valstybės energetinio saugumo poreikius.
Projekte taip pat detalizuotos sinchroninio prisijungimo prie žemyninės Europos elektros energijos tinklų nuostatos, apibrėžiant tarpinį ir galutinį tikslą.
Vyriausybė 2010 m. spalio 6 d. jau buvo pritarusi Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijai ir pateikusi ją Seimui.