Jau gerą dešimtmetį keliautojai Lietuvoje atranda vis išradingiau puoselėjamą atkuriamų dvarų kultūrą. Tačiau iki jaukių, atokiau įsikūrusių dvarviečių dar tenka dardėti prastais keliukais. Patogus susisiekimas – viena aktualiausių lankytinų vietų infrastruktūros problemų. Ji sėkmingiausiai sprendžiama Europos Sąjungos lėšomis.

Lietuvoje jau turime arti dviejų šimtų atnaujintų, įvairią kultūrinę ir pažintinę veiklą vykdančių dvarų. Nemažai jų vietos turistus ir užsienio svečius kviečia į muzikos festivalius, koncertus, parodas, plenerus.
Bet netgi daugelio regioninės svarbos dvarų link veda duobėti, dulkėti žvyrkeliai. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Arūnas Svitojus nurodė vieną pagrindinių priežasčių: dvarų savininkai nepakankamai naudojasi ES struktūrinės paramos teikiamomis galimybėmis.
Patogiam susisiekimui ilgokai stigo deramo dėmesio: dvarų savininkai, savivaldybės neturi tam reikiamų lėšų. Pats dvaras atkuriamas, tačiau prieigos galimybių ir aplinkui esančių parkų tvarkymas dažniausiai atidedamas ateičiai.
“Jei sutvarkomas bent šiek tiek atokiau įsikūręs dvaras, susiduriama su problemomis. Štai Liubavo dvarą, malūną sutvarkėm, o iki ten – dulkinas žvyrkelis. Dautarų dvaras – puikus, atnaujintas, o privažiuoti sunku, praverstų bent greideriu išlyginti, o gal ir išasfaltuoti.
Norint pasirūpinti, kad tokius objektus būtų patogu pasiekti, reikia ir didesnio valstybės dėmesio, ir atkaklių organizatorių, gebančių tinkamai parengti projektus ES struktūrinės paramos fondams. Įvairių fondų programų tiek daug, kad, manau, iki šiol pasinaudojome vos 10 proc. tokių galimybių”, – konstatuoja A.Svitojus.
Vis dėlto asociacijos atstovas į ateitį žvelgia optimistiškai: jau rudenį ir kitąmet jis tikisi “ištisos lavinos” naujų projektų.
O štai Pakruojis – puikus pavyzdys, kaip, investavus į patogesnius kelius, visam regionui gaunama pridėtinės vertės: saugesnio eismo, patogumo vietos gyventojams ir keliaujantiesiems, didesnio turizmo patrauklumo.

Keliukas virto gatve
ES ir valstybės biudžeto lėšomis Pakruojyje rekonstruota net keletas svarbių transporto arterijų.
Sudėjus naują plytelių grindinį ir lauko akmenų grindinio juostas, dulkėta Žemdirbių gatvelė tapo patogia gatve. Saugiau ir pėstiesiems – šalia rekonstruotos važiuojamosios dalies įrengtas šaligatvis su žibintų apšvietimu. Apie 345,6 tūkst. Lt kainavusiai gatvės rekonstrukcijai Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir valstybės biudžetas skyrė 330 tūkst. Lt.
Pasak Pakruojo rajono savivaldybės Strateginės plėtros ir statybos skyriaus vedėjo Gintaro Makausko, rekonstruota Žemdirbių gatve gyventojai patogiau pasiekia namus, sumažėjo dulkėtumas, pagerėjo sąlygos turizmo plėtrai.

Lygutėliu keliu – į apskrities centrą
Kitos rekonstruotos susisiekimo arterijos – krašto kelio Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys ruožas tarp antrojo ir dvidešimt ketvirtojo kilometro pakruojiškiams pagerino susisiekimą su apskrities centru Šiauliais.
Kelionė lygiu sutvarkytu keliu saugesnė ir patogesnė ne tik vietos gyventojams, bet ir turistams, kasmet plūstantiems į Pakruojo dvarą. Sutvarkius kelio dangos lopus, duobes ir plyšius, paklojus naują, kokybišką 8 m pločio asfalto dangą, automobilių turizmą mėgstančių keliautojų maršrutas į Pakruojį pro Šiaulius arba Pasvalį tapo gerokai malonesnis.
Šiam kelio ruožui atnaujinti prireikė apie 13 mln. Lt ERPF paramos ir 30,6 mln. Lt Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
O štai kelio ruožo tarp Pasvalio ir sienos su Latvija rekonstrukcija pagerins susisiekimą su kaimynais latviais. Atnaujintas 13,1 km ilgio Latvijos pasienio kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožas, dalis transeuropinės reikšmės magistralės “Via Baltica”, kuria transporto srautai vyksta nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną iki Helsinkio.
Čia rekonstrukcijai, kainavusiai apie 44,6 mln. Lt, panaudota 30,5 mln. Lt ES Sanglaudos fondo lėšų. Atnaujinus šį ruožą padidėjo maršrutų patrauklumas turistams. Latviai sudaro didelę dalį turistų šiame regione, nuo Pakruojo iki Latvijos sienos – tik 42 km.
“Esame labai dėkingoje vietoje – prie turizmo “šilko kelio”. Keliaujantys automobiliais užsieniečiai paprastai nepraleidžia progos pasukti kelio Pasvalys–Pakruojis–Šiauliai jungtimi su magistrale ir aplankyti Pakruojo dvarą”, – tvirtina šio dvaro valdytojas Giedrius Klimkevičius.
Iš viso 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programą Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti skirta beveik 2,78 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos.

Pirmenybė – eismo saugai
Didžioji dalis Lietuvos kelių infrastruktūros gerinimo darbų finansuojama ES fondų paramos lėšomis. Ar sprendimui atnaujinti tris svarbius kelius Pakruojyje turėjo įtakos patrauklus objektas – dvaras? Susisiekimo ministerijos ES paramos koordinavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Rimkus sako, kad planuojant kelių rekonstrukciją pirmenybė teikiama eismo saugumui. “Lankytinų objektų artumas neturi tiesioginės įtakos, tačiau smagu, kai atnaujinti keliai atveria geresnes galimybes ir laisvalaikio kelionėms”, – neabejoja ministerijos atstovas.
Atnaujinant kelius kreipiamas dėmesys į kelio svarbą, eismo intensyvumą, dangos būklę ir būtinybę inžinerinėmis priemonėmis gerinti eismo saugą. Tarkime, pertvarkant europinės reikšmės magistrales siekiama užtikrinti geras tarptautinio susisiekimo ir tranzito sąlygas, žiūrima, kad jos atitiktų eismo intensyvumo lygį, kelio svarbą ir tarptautinius standartus.
O renkantis būtiniausius asfaltuoti žvyrkelių ruožus pirmenybė teikiama per gyvenvietes einantiems keliams, taip pat tiems, kuriais vyksta intensyvus eismas ir kurie jungia didesnes gyvenvietes su magistraliniais bei krašto keliais.

Jau brėžiamos ateities projektų gairės
2007–2013 m. laikotarpiu kiekvienai Lietuvos savivaldybei buvo skirta Europos regioninės plėtros fondo lėšų vadinamiesiems savivaldos transporto infrastruktūros plėtros projektams – vietinės reikšmės keliams ir gatvėms rekonstruoti. Kokioms konkrečioms gatvėms ar keliams panaudoti šias investicijas, galėjo nuspręsti pačios savivaldybės, atsižvelgdamos į savo rajono susisiekimo sąlygas ir vietos gyventojų poreikius.
“Konkretūs 2014–2020 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos projektai šiuo metu dar nėra suplanuoti, tačiau eismo sąlygų ir saugos keliuose gerinimas neabejotinai bus vienas iš ES investicijų prioritetų. Pavyzdžiui, Lietuvos regionams bus svarbus numatytas ES paramos panaudojimo tikslas padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones”, – aiškina R.Rimkus.

Kas padės nepaklysti galaktikose
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas A.Svitojus sako, kad išsaugotų dvarų, pilių ar rūmų Lietuvoje jau turime arti dviejų šimtų, o galėtų būti ir šeši šimtai.
Kad atgijęs dvaras būtų ne vien vietinis lankomas objektas, o dėl veiklos ir patogaus susisiekimo sulauktų tarptautinio dėmesio, daug priklauso ir nuo aktyvių, gebančių tinkamai rengti projektus žmonių: būtent tokių žmonių pastangomis suklestėjo Užutrakio ir Pakruojo dvarai.
“ES projektų ir fondų, kurių parama galima pasinaudoti, – daugybė, juose sutelkta milijardinė parama. Sukurtas netgi ES struktūrinių paramos fondų “astronominis žemėlapis” su “galaktikomis” ir “žvaigždynais”. Bet neretai stinga informacijos, tose “galaktikose” žmonės pasiklysta.
Tad nors rudenį ir žiemą tikėtina tikra lavina programų, o netrukus – ir projektų, vis dėlto to manau, kad galime susidurti su tam tikru stygiumi: arba informacijos, arba pasirengimo ir gebėjimų parengti projektus per labai trumpą laikotarpį. Galėtume turbūt dešimteriopai daugiau pasinaudoti fondų parama, tik reikia bendros, susistemintos informacijos ir gebėjimų tuos projektus gerai, tinkamai parašyti.
Taip pat reikėtų, kad projektų paieškos, ruošybos, finansų valdymo procesai būtų koordinuojami valstybės lygiu, tarp ministerijų ir įvairių institucijų”, – į ateitį žvelgia A.Svitojus.