"Veido" archyvas

Gardino srityje, Astrave, suplanuota atominė elektrinė reaktorius aušintų Neryje

Baltarusija demonstruoja visišką nenuovoką atominės energetikos saugumo klausimais, tačiau nėra jokių tarptautinių galių kontroliuoti, ką ir kaip savo teritorijoje statosi suverenios valstybės, – Lietuvai telieka garsiai rėkti dėl visai šalia planuojamo branduolinio nesusipratimo.

Sunaikintas Vilnius su visomis savo apylinkėmis, nužudyta Neris. Tokį baisiausią galimą scenarijų, įvykus avarijai Baltarusijoje planuojamoje stayti naujoje atominėje elektrinėje, piešia Lietuva. Praktiškai jokios žalos kaimyninei valstybei, išskyrus kelerius metus užterštą dirvožemį, – taip tos pačios tragedijos padarinius įsivaizduotų patys baltarusiai.

Objektyvaus teisėjo esant tokiai situacijai nėra, o Baltarusija, nors pagal tarptautinius įsipareigojimus ir privalo informuoti kaimynines šalis apie savo teritorijoje planuojamų statyti pavojingų objektų galimą poveikį aplinkai, tačiau neprivalo atsižvelgti į kitų valstybių norus ir pastabas.

Iki šiol baltarusiai kaltino Lietuvą paranoja – esą mes gerokai pervertiname jų galimos elektrinės Astrave, Gardino srityje, pavojų, nes mums sunku susitaikyti su faktu, kad ji statoma vos už 23 km nuo Lietuvos sienos ir tik pusšimtis kilometrų iki Vilniaus. Be to, mes esą baiminamės galimos konkurencijos savo pačių planuojamai naujai Visagino atominei elektrinei. Tačiau praėjusią savaitę lygiai toks pat kaip Lietuvoje pasipiktinimas visiškai neprofesionaliai parengta Astravo jėgainės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita kilo Austrijoje. Ši šalis taip pat mano, kad Baltarusija neadekvačiai vertina planuojamos atominės elektrinės galimą pavojų, todėl nebūtų pasirengusi padarinių likvidavimui nelaimės atveju.

Privalome kelti triukšmą

Kęstutis Kalanta, vienas visuomeninių aktyvistų, dalyvaujančių diskusijose dėl Baltarusijoje suplanuotos atominės elektrinės, piktinasi, kad Lietuvos vadovai pernelyg valdiškai reaguoja į kaimynų diletantizmą ir planus taip arti mūsų sienos statyti atominę elektrinę. “Turime visomis išgalėmis, visais kanalais daryti spaudimą Baltarusijos valdžiai, kad ji pasirinktų kitą statybos vietą”, – mano jis.

Pašnekovas teigia, kad Lietuvos aplinkos ministerijos atstovai, Seimo nariai linkę pasyviai stebėti Baltarusijos veiksmus, nes esą kaimyninė šalis tada lygiai taip pat drums vandenį dėl mūsų planuojamos Visagino atominės elektrinės.

Rusijos visuomeninės organizacijos “Ekozaščita” atstovas Andrejus Ožarovskis mano, kad Lietuva savo interesus apginti galėtų tik keldama tarptautinį triukšmą. “Niekas – jokia tarptautinė organizacija, jokia valstybė neturi veto teisės dėl kitos valstybės sprendimo kažką statyti savo teritorijoje. Tačiau visuomenės nuomonė šiais laikais taip pat galingas ginklas. Ir jūs, lietuviai, kurių saugumas labiausiai pažeidžiamas dėl Astravo projekto, turite padėti visai Europai sužinoti, kaip neatsakingai pavojingo objekto statybai ruošiasi Baltarusija”, – tvirtina ekspertas.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys aiškina, kad Lietuva ir nesėdi rankų sudėjusi: neseniai Baltarusijai buvo nusiųstas oficialus mūsų šalies prieštaravimas dėl planų statyti Astravo atominę elektrinę. Motyvuojama tuo, kad Baltarusija labai atmestinai, be rimtų mokslinių argumentų parengė PAV ataskaitą ir net nėra rimtai svarsčiusi kitų alternatyvų, nei visai šalia Lietuvos suplanuota statybos vieta.

“Be to, savo pastabas dėl naujų atominių elektrinių statybos planų tiek Baltarusijoje, tiek Kaliningrado srityje mes nuolat pateikiame Europos Komisijos Energetikos ir transporto generaliniam direktoratui”, – dėsto pašnekovas. Tačiau pripažįsta, kad ES neturi rimtų svertų rusams ir baltarusiams paveikti.