"Veido" archyvas

Baltarusijoje jau tiesiamas kelias ir klojamas geležinkelis į planuojamą Astravo atominę elektrinę

Lietuvos reakcija į regione prasidėjusias atomines lenktynes primena galvą į smėlį įkišusio stručio poziciją. Premjeras Andrius Kubilius kiekviena pasitaikiusia proga primygtinai tvirtina, kad Baltarusijos ir Kaliningrado srities atominių jėgainių projektai skirti tik Lietuvai panervinti ir mūsų planams patiems statytis naują atominę elektrinę Visagine sutrukdyti.

Panašiai artimiausią tarptautinę aplinką vertina ir Energetikos ministerija, iš kurios, rodos, būtų galima tikėtis blaivios ir ekonomine logika pagrįstos analizės. “Veido” paprašyta įvertinti, kokias elektros energijos realizacijos užsienio rinkas tektų dalytis Lietuvai, Baltarusijai ir Kaliningrado sričiai, jei jos visos trys, kaip dabar planuoja, iki 2018 m. pasistatytų po atominę elektrinę, ministerija atsakė sapaliojimais, kad bet koks gretinimas su kitais objektais kenkia Visagino atominės elektrinės projektui.

Tačiau ar tikrai Rusijos skelbiami planai Kaliningrado sritį Baltijos jūros dugnu sujungti elektros tiltu su Vokietija yra tokie jau utopiniai, palyginti su mūsų jau gerą dešimtmetį trunkančiomis šnekomis apie būtinybę nutiesti elektros jungtį iki Lenkijos? Ir ar tikrai Kaliningrade pradėti žemės darbai Baltijos atominės elektrinės aikštelėje, o baltarusių pradėti tiesti keliai ir net geležinkelis pasirinktos jėgainės vietos link – taip pat tik kaimynų propaganda?

Žala tūkstančius kartų sumenkinta

Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste pasirašiusi Baltarusija privalo informuoti kaimynines šalis apie jų saugumui įtaką darančių objektų statybą savo teritorijoje. Dėl to prieš kelis mėnesius Vilniuje viešai buvo pristatyta Astravo elektrinės PAV ataskaita, pribloškusi lietuvius mokslininkus ir energetikos ekspertus. “Taip mėgėjiškai parengto tokio rimto ir visai Europai galimai pavojingo objekto pristatymo dar niekas nebuvo matęs”, – sako renginyje dalyvavęs K.Kalanta.

Baltarusijos pateiktus duomenis išnagrinėjęs Lietuvos fizikos institutas pasipiktino, kad kaimyninė valstybė, modeliuodama galimos avarijos padarinius tūkstantį kartų sumažino radioaktyviųjų medžiagų aktyvumo vertes ir visiškai nepagrįstai teigia, kad Vilniaus gyventojams nekiltų jokio pavojaus. Lietuvos fizikai įsitikinę, kad nelaimės atveju gali tekti evakuoti visą Vilniaus miestą.

O Lietuvos geologijos tarnyba sunerimusi, kad atominės elektrinės statybai Baltarusija pasirinko tokią aikštelę, kuri yra seisminiu požiūriu pavojingoje vietoje, išsidėsčiusioje palei aktyvų tektoninį lūžį. Tuo tarpu pagal tarptautinę praktiką atominės elektrinės statyba virš arba šalia aktyvaus tektoninio lūžio negalima.

“Analogiškas pastabas Baltarusijai išdėstė ir Austrija po Vienoje taip pat surengto Astravo projekto pristatymo”, – tvirtina renginyje dalyvavęs A.Ožarovskis.

Tačiau Baltarusija teigia, kad renkantis vietą būsimai elektrinei ją konsultavo Ukrainos ir Rusijos specialistai, o galutinį Astravo aikštelės ant pat Neries kranto pasirinkimą lėmė geologiniai tyrimai bei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijos. Pati TATENA šios informacijos nepatvirtino. Organizacijos spaudos tarnyba “Veidui” atsakė, kad informacija apie konkrečiose šalyse vykdytas misijas yra konfidenciali.