Kartais perskaičius apie kokią nors diagnozę dar kyla klausimų – apie ką mes čia?.. Deja, deja, perskaičius “atopinis dermatitas” iškart viskas tampa aišku. Tai mūsų amžiaus rykštė.

Atopinis dermatitas – tai genetiniu polinkiu pasižyminti lėtinė odos liga, kuri pasireiškia uždegimu, niežėjimu ir bėrimu. Nors tai odos liga, ji veikia visą organizmą. Du trečdaliai vaikų atopiniu dermatitu suserga iki metukų, vėliau susergama retai. Sulaukus penkerių metukų apie 40 proc. mažylių atopinis dermatitas praeina savaime, iki 15 metų pasveiksta 90 proc.

Tiksliai nėra žinoma, kas sukelia šią ligą, bet manoma, kad jai atsirasti daug įtakos turi maisto alergenai. Liga dažniausiai užpuola, kai vaikelis pradedamas maitinti papildomai, kai krūtimi maitinanti mama valgo alergiją sukeliančio maisto. Atopinis dermatitas gali paūmėti nuo namų dulkių erkių, pelėsių, naminių gyvūnų, žiedadulkių. Odos uždegimą didina įvairūs cheminiai ir fiziniai dirgikliai: skalbimo priemonės, muilas, vilnoniai, sintetiniai drabužiai.

Mažylis gali būti neramus, prastai miegoti, jį kamuoja virškinimo sutrikimai. Odelė parausta, dažniausiai išberia skruostus, smakrą, kaktą, rankų ir kojų linkius. Ant paraudusios odos iškyla pūslelių, o kai vaikas jas nusidrasko, oda ima šlapiuoti, atsiranda šašų. Pagrindinis ligos simptomas – stiprus odos niežėjimas, ypač varginantis naktį ar ankstyvą rytą.

Ligos eiga labiausiai priklauso nuo to, ar mažylis ir toliau gauna alergenų. Įtakos gali turėti ir metų laikas: vasarą odos būklė dažnai šiek tiek pagerėja, o rudenį vėl pablogėja.

Kaip suvaldyti ligą

1. Neutralizuoja kaltininką. Svarbiausia užduotis – sureguliuoti vaiko mitybą, t.y. rasti ir pašalinti kaltą maisto produktą, dėl kurio kyla alerginė reakcija.

2. Slopina alergiją. Kartais mažyliui tenka gerti antihistamininių vaistų, slopinančių alerginę reakciją ir mažinančių niežėjimą. Ilgiau vartoti tinkamesni antros kartos (klaritinas, cetirizinas, loratidinas) arba naujausi vaistai(“Aerius”, “Xyzal”).

3. Gydo uždegimą. Atopinio dermatito sukeltam uždegimui gydyti skiriama vietinio poveikio hormonų (gliukokortikoidų) preparatų. Dėl jų nepageidaujamo poveikio (vazokonstrikcijos) vaikams kortikosteroidų tepalus reikėtų stengtis vartoti kuo silpnesnius ir kuo trumpesnį laiką. Silpniausi yra hidrokortizono ir prednizolono tepalai.

Lietuvoje neseniai pasirodė nehormoniniai, bet labai panašų poveikį į gliukokortikosteroidų tepalus turintys imunomoduliatoriai. Kurie nepasižymi hormonams būdingu šalutiniu poveikiu ir yra veiksmingai 60–70 proc. atopinio dermatito atvejų. Tačiau juos tepti reikia tik vaikams nuo dvejų metukų ir ne ilgiau nei 4 savaites.

4. Užmuša bakterijas. Kai įtrūkusioje ir nukasytoje odoje įsikuria bakterijos (dažniausiai auksinis stafilokokas – jo randama apie 80 proc. sergančiųjų odoje), reikia vartoti vietinio poveikio arba geriamųjų antibiotikų.

5. Nuolat drėkina odą. Alergiškų mažylių oda dažnai būna labai sausa ir šiurkšti, joje gausu plika akimi nematomų įtrūkimų, į kuriuos skverbiasi aplinkos alergenai ir infekcijos, todėl ją būtina drėkinti. Prausiantis geriau naudoti neutralaus pH priemones, specialius aliejus i vonia ( pvz.: “Balmandol”).

6. Ramina. Pastebėta, kad atopines ligas lydi padidėjusi vegetacinės nervų sistemos įtampa. Vaiko ir jo aplinkos emocinė būklė dažnai lemia ligos sunkumą. Todėl kartais mažiesiems alergikams prireikia net psichologo pagalbos, gydytojas gali skirti homeopatinių raminamųjų vaistų.

7. Speciali priežiūra. Jeigu auginanti alergišką mažylį mama turi išeiti į darbą, bent iš pradžių mažylį rekomenduojama leisti į alergiškiems vaikams skirtą darželį. Jame mažasis bus kruopščiai saugomas nuo maisto alergenų, kiekvieną vaiką prižiūrės gydytojas (pediatras, vaikų alergologas, pulmonologas, dermatologas, otorinolaringologas, reabilitologas). Mažylis gaus visas pagal sveikatos būklę reikalingas procedūras: haloterapiją (druskų kambarys), fizioterapiją, masažą, kineziterapiją salėje ir vandenyje, inhaliacijas. Lopšelio-darželio grupė “Auk sveikas” yra Vilniuje, vaikų sanatorijoje “Pušyno kelias”.

Svarbu! Sergant atopiniu dermatitu labai svarbu sulaikyti ligą ir neleisti jai įsismarkauti, o gal net užbėgti jai už akių. Tai padaryti galima laikantis hipoalerginės dietos, kontroliuojant aplinką, vartojant probiotikų nėštumo ir žindymo metu, maitinant kūdikį motinos pienu ir vėliau pradedant duoti papildomo maisto. Jeigu laikomasi gydytojo nurodymų, dviem trečdaliams vaikų atopinio dermatito bėrimai išnyksta sulaukus dvejų metų. Tačiau kai kuriems atopiniu dermatitu sirgusiems vaikučiams gali išsivystyti kvėpavimo takų alergija.

Dilgėlinė – ne nuo dilgėlių

Dilgėlinės kilmė gali būti alerginė ir nealerginė – nuo to priklauso ir mažylio gydymo taktika.

Šis negalavimas pasireiškia tuomet, kai organizmas neadekvačiai reaguoja į kai kuriuos aplinkos arba vidinius veiksnius. Tuomet mažylio organizme išsiskiria daugiau histamino, vystosi uždegimas, didėja kraujagyslių pralaidumas, todėl kaupiasi skysčiai ir atsiranda patinimas. Dilgėlinė pasireiškia staiga atsirandančiu ir greitai išnykstančiu (per 1–24 val.) niežtinčiu bėrimu (ne tik odos, bet ir gleivinės) bet kurioje mažylio kūno vietoje. Oda patinsta, ją stipriai niežti, degina, bėrimas primena nudilginimą. Bėrimo vieta, dar vadinama ruple arba pūkšle, yra pakilusi, griežtų ribų, ryškiai raudonos arba blyškesnės spalvos, įvairaus dydžio.

Dilgėlinei gydyti gali būti skiriama antihistamininių vaistų nuo alergijos, taip pat kalcio preparatų kraujagyslių pralaidumui mažinti bei kapiliarams stiprinti. Jeigu mažylį kamuoja niežulys, gydytojas gali skirti preparatų, kurių sudėtyje yra mentolo ar anestezino. Sunkesniais atvejais skiriama hormoninių tepalų. Niežulį galima sumažinti ir paprastais būdais. Mažyliui padės karštas dušas, aptrynimas vandeniu ar per pusę su vandeniu skiestu stalo actu, šviežių citrinų sultimis ir kt.

Kaltininkų sąrašas

• Vaistai ir cheminės medžiagos, pvz., aspirinas, antibiotikai, insulinas, vitaminai bei dauguma geltonos spalvos tablečių.

• Maisto produktai, pvz., pienas, kiaušiniai, soja, pupos, grūdai, riešutai, žuvis, jūrų gėrybės, vynuogės, bananai ir t.t.

• Maisto priedai. Dažniausiai dilgėlinę sukelia geltonas dažas tartrazinas, benzoatas, sieros dioksidas, glutamatas ir kt. Jie sukelia organizme ne alergines, o chemines reakcijas – vadinamąją pseudoalergiją.

• Besiliečiančios su kūneliu medžiagos, pvz., šilkas, vilna.

• Kosmetikos ir higienos priemonės, pvz. kvepalai, kremai, dantų pasta, skalbikliai ir kt.

• Infekcijos, pvz., dantų abscesas, kvėpavimo takų infekcija (sinusitas, otitas), infekcinė mononukleozė, kepenų ar tulžies pūslės uždegimas, šlapimo takų infekcija ir kt.

• Grybeliai ir kiti parazitai, pvz., mielių grybelis, candida, niežai, kirminai, pirmuonys.

Blogai ir dar blogiau

Kvinkės edemos metu ištinsta ir labiau skauda nei niežti tas kūno vietas, kuriose gausu putliųjų ląstelių – lūpas, vokus, skruostus, burnos, gerklų, liežuvio, lytinių organų gleivinę. Itin pavojingas kvėpavimo takų gleivinės patinimas, tuomet mažyliui tampa sunkiau kvėpuoti, įkvepiant pasigirsta švilpesys ir priepuolinis kosulys. Pasireiškus stipriai Kvinkės edemos formai, būtina skubi medikų pagalba (kvieskite greitąją).

Ūminė dilgėlinė trunka iki šešių savaičių ir pasireiškia bloga savijauta, galvos skausmu, iki 38–39 °C temperatūra, atsiranda pūkšlių, galimas deginimo ar dilgčiojimo pojūtis. Nesiimant jokių priemonių po mėnesio dilgėlinė gali tapti lėtinė.

Lėtinė dilgėlinė trunka ilgiau nei šešias savaites. Ši dilgėlinė tampa nuolatiniu mažylio palydovu, kamuoja jį paūmėjimais. Pablogėjus vaikelį vargina niežulys, odą jis dažniausiai nusikaso. Kai prasideda antrinė infekcija, išsivysto lėtinis dermatitas. Lėtinė dilgėlinė dažnai atsiranda dėl ilgalaikio kontakto su alergenu. Ligą gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimas (disbakteriozė, kepenų ir tulžies sutrikimai), lėtinis tonzilitas, ėduonis, sinusitas ir kiti lėtiniai uždegimai, endokrininės, autoimuninės, virusinės, parazitinės ligos.