Pasaulio technologijų centru iki 2020 m. užsibrėžusi tapti Kinija šiame kelyje nepaiso jokių kliūčių: nedaug naujų technologijų patys teišrandantys kinai turi puikią uoslę svetimų kūrinių potencialui įvertinti ir jiems paprasčiausiai nukopijuoti. Šiam tikslui naudojamos pačios įvairiausios priemonės – nuo iš pirmo žvilgsnio korektiškų verslo ryšių iki dailių kinių šnipių.

Neseniai Vakaruose paskelbta artimiausio dešimtmečio Kinijos mokslo technologinės plėtros strategija apibūdinama kaip ryklių antpuolis. Jos esmė – ambicijos asimiliuoti ir pradėti Kinijoje gaminti viską, kas tik naujo ir potencialiai sėkmingo yra sukuriama bet kuriame pasaulio taške. Dokumente taip atvirai ir formuluojama: “Įsisavinti naujausius išradimus, asimiliuojant importuotas technologijas.”

Strategiją labai atidžiai išnagrinėjo ne tik didžiųjų Vakarų valstybių, pasiekusių didžiausių mokslo ir technologijų laimėjimų, vyriausybės – savo darbuotojams jas išsamiai pristatė korporacijų IBM, “Microsoft”, “Motorolla”, “Cisco”, “Praxair”, “Alstrom” personalo strategai. Technologinės pažangos varikliais laikomų bendrovių darbuotojams siunčiama pagrindinė žinia: būkite itin budrūs – kinai pasirengę jus kopijuoti kiekviename žingsnyje.

Kinija išskyrė aštuonias jai šiuo metu svarbiausias sritis, kuriose tikisi pasiekti reikšmingo technologinio proveržio: tai biotechnologijos, informacinės technologijos, pramonės technologijos, pažangios medžiagos, energetika, jūrų ir oro technologijos bei lazeriai.

Kaip bus siekiama kiniškos pažangos? Jokia paslaptis – atsakymą galima rasti toje pačioje strategijoje: asimiliuojant ir absorbuojant užsienietiškus išradimus. Tik kinų mokslui ir pramonei keliama užduotis užsienietiškas idėjas “adaptuoti ir pritaikyti” Kinijos pramonei taip, kad jas čia būtų galima patentuoti kaip originalius išradimus. Šnekant kitais žodžiais – atsivežti į šalį naujovių, mikliai paverčiant jas Kinijos laimėjimais ir nemokant jokių įsigijimo mokesčių užsienio bendrovėms.

Nacionalinė Kinijos patentavimo teisė labai lanksti: čia gudresnis tas, kuris pirmas spėja užregistruoti šioje rinkoje dar negirdėtą technologiją ar išradimą. Nesvarbu, kad ji buvo sukurta ir jau patentuota kurioje nors kitoje pasaulio valstybėje. Ne veltui pasaulinių naujausių technologijų parodų dalyviai kaip maro bijo kinų lankytojų: jie puikiai ištreniruoti tiesiog ore gaudyti bet kokias idėjas ir per sekundę nusikopijuoti kitų darbo rezultatus.

Niekuo neapsaugoti ir Kinijos investuotojai. Akivaizdus pastarųjų metų pavyzdys – Kinijos vėjo elektrinių ūkis. 2004 m. šioje šalyje užsienietiškos vėjo turbinos užėmė 75 proc. rinkos, kurioje vyravo tokie Vakarų gigantai, kaip “General Electrics”, “Vestas”, “Suzlon”. O štai jau 2009 m. padėtis buvo radikaliai pasikeitusi: 60 proc. Kinijos vėjo jėgainių suko trys milžiniškos vietinės bendrovės, kurių didžiąją dalį darbuotojų sudarė puikią praktikos mokyklą Vakaruose per kelerius metus įgiję kinai. Nereikia nė kalbėti, kad ir pačios šių vėjo jėgainių technologijos jau buvo nebe užsienietiškos, bet kiniškos.

Britų ir Prancūzų slaptosios tarnybos informuoja savo tautiečius apie populiariausias kinų šnipų taktikas. Viena jų – užmezgus partnerystę su vakariečiais prašyti vis detalesnių savo produkcijos aprašymų ir analizės, žadant nepaprastai pelningą kontraktą milijardinėje Kinijos rinkoje. Vienas tokių pavyzdžių – ilgai trukusios kinų derybos su traukinių statytoja TGV. Jų dalis buvo pusmetį trukę kinų inžinierių mokymai Prancūzijoje, pasibaigę visai ne kontrakto pasirašymu, o naujo kiniško greitaeigio traukinio sukūrimu.

Įprastos ir dar vienos pinklės – bendrų Vakarų ir Kinijos bendrovių kūrimas. Visai neseniai apgauta liko maisto produktų gigantė “Danone”, pastačiusi Kinijoje gamyklą, apmokiusi vietinius gamybos paslapčių ir netrukus sužinojusi, kad jos partneriai virto konkurentais, savo gamykloje gaminančiais tokius pat produktus.

Britų žvalgybos tarnybos šių metų pradžioje valstybinėms įstaigoms, bankams, verslo asociacijoms išdalijo dokumentą, analizuojantį dar vieną itin populiarų būdą, kuriuo kinų pramonė siekia išgauti vakarietiškas paslaptis, – tai dominančių asmenų įpainiojimas į seksualinius ryšius. Dailios kinės susuka galvą vakariečiams ir atsiduria labai arti jų konfidencialių verslo detalių. Galima šnipinėti pačiai, o galima paslaptis išgauti ir šantažo būdu, pavyzdžiui, gąsdinant padorius šeimos tėvus pagarsinti jų paslaptis apie nelegalų ryšį su Azijos gražuolėmis.

Dėl žvalgybai naudojamų kinių grožybių masalo perspėja ir prancūzų žvalgyba. Šios šalies žiniasklaidoje aprašomas nesenas įvykis, kai vienos vaistų bendrovės technologas išdavė savo įmonės paslaptis kinei, kai ši pagrasino paskelbti įrašus apie jų pasilinksminimą viešbutyje.