VEIDAS: Kokius esminius šios karinės reformos etapus išskirtumėte?
D.P.: Oficialiai Rusijos karinė reforma pradėta 2008 m. spalį. Vis dėlto ji dar nebaigta ir dar daug reikės padaryti. Planuojama, kad karinė reforma turėtų būti baigta tik 2020 m.
Šią karinę reformą galima padalyti į šiuos etapus: pasirengimą reformoms 2003–2008 m., reformą, vykdytą taktiniu lygiu, naujosios brigados sukūrimą 2008–2010 m., operacinio ir strateginio lygio reformą 2010–2012 m., valstybinės karinės struktūros optimizavimą, kitaip ta­riant, Gynybos ministerijos ir kitų su­­sijusių institucijų pertvarką, 2012–2015 m. Negana to, tuo pačiu me­tu lygia greta vykdomas kariuomenės perginklavimas. Jį taip pat galima suskirstyti į du etapus. Pir­mojo etapo metu siekta perginkluoti reorganizuotas pajėgas modernizuotais ginklais. Šis etapas pradėtas dar 2010 m. Kitas etapas turėtų prasidėti 2016 m. ir tęstis iki 2020 m. Jo pagrindinis tikslas – perginkluoti pa­jėgas jau ne modernizuotais, o naujos kartos ginklais.
Oficialiai 2008 m. pradėjus da­bartinę reformą, Vakaruose į ją iš pradžių buvo žiūrima kaip į dar vieną politinę avantiūrą. Vis dėlto jau apie 2010-uosius tapo aišku, kad ji ne tik sėkmingai vyksta, bet ir ima daryti įtaką visai valstybės karinei sistemai. Reformai pasibaigus Ru­sijos kariuomene sumažės. Ofi­cialiai skelbiama, kad jos dydis turėtų siekti bene 1 mln. karių (1,8 mln. po mo­bilizacijos).
Kaip minėjau, reformai rimtai rengtasi. Prezidentui Vladimirui Putinui atėjus į valdžią, pirmas žingsnis, stabdant to meto ginkluotųjų pajėgų dezintegraciją, buvo naujos karinės doktrinos sukūrimas. 2003 m. spalį tuometinis gynybos ministras Sergejus Ivanovas pristatė Gynybos ministerijos parengtą dokumentą, kuris vėliau neoficialiai tapo žinomas kaip „Iva­novo doktrina“. Jame buvo nurodyta, kokias ginkluotąsias pajėgas Rusija norėtų sukurti. Kai „Ivanovo doktrina“ buvo patvirtinta, Gynybos ministerija buvo įpareigota sukurti kariuomenės pertvarkymo koncepciją ir nubrėžti gaires.
Šiandien matome, kad Rusijos operacinių pajėgų kūrimas eina į pabaigą, jau yra suformuotos branduolinės ir greitojo reagavimo pajėgos, kurių veikimo galimybės ir pajėgumai jau išbandyti per karines pratybas ir dabar vyksta jų metu pastebėtų trūkumų šalinimas. Šiuo metu vėluoja tik vadinamųjų kosmoso pajėgų įkūrimas. Anksčiau skelbtas terminas – 2016 m. vasario 1 d. Taigi dar reikės metelius luktelėti.
Kaip jau minėjau, matyti aiškus pertvarkytų karinių pajėgų perginklavimo padalijimas į dvi atskiras fazes. Pirmosios fazės – ap­ginklavimo mo­dernizuota ginkluote pasekmė ta, kad atnaujintos ginkluotės skaičius daliniuose išaugo ir ji jau aktyviai naudojama. Tai ne­abe­jotinai veda prie ne­ginčytino Ru­sijos karinių pajėgumų iš­augimo. Vi­siškai naujos ginkluotės kū­­rimo ženklų irgi matoma, tačiau in­formacija apie sėkmes ar nesėkmes yra prieštaringa ir dar ne­leidžia tvirtai teigti, kad viskas vyksta taip, kaip planuota. Ma­tydami, kokius naujus ginkluotės vienetus Rusija pademonstruos per artėjantį karinį paradą, mes galėsime jau konkrečiau spręsti apie tai, kas Ru­sijai pasisekė.
Labai svarbu suprasti, kad ši reforma apims visą valstybę. Pavyzdžiui, matome atvejų, kada į karinę veiklą vis dažniau įtraukiamos ir kitos valstybės institucijos. Aišku, kad tose struktūrose irgi vyksta tam tikra reorganizacija, diegiami pokyčiai.
VEIDAS: Kaip žinome, karinė reforma vykdoma skirtingais lygiais. Kokius svarbiausius struktūrinius pokyčius galėtumėte išskirti?
D.P.: Gynybos sistemoje galima matyti pajėgų pasidalijimą į dvi dideles grupes: tai kovinės, arba operacinės, pa­jėgos ir palaikymo pajėgos, dar va­di­na­mos institucinėmis. Šia reforma pir­miausia siekta seno tipo kovines pajėgas pertvarkyti į naujo tipo opera­cines. Pertvarką numatyta baigti 2015 m., ir labai tikėtina, kad tai bus atlikta.
Atkreipčiau dėmesį, jog Rusija sąmoningai delsia oficialiai paskelbti apie kokių naujų operacinių pajėgų įkūrimą, nors faktai rodo, kad tai jau sukurta. Kaip minėjau, įsteigtas branduolinių pajėgų blo­kas, taip pat oficialiai neegzistuojančios, bet šiandien jau veikiančios greitojo reagavimo pajėgos.
Reformos kuriant vadinamąsias institucines pajėgas irgi vyksta, tačiau ne taip greitai, kaip tikėtasi. Vis dėlto jau dabar matomi pokyčiai karinėje administracijoje, karininkų ir karių rengimo sistemoje, kariuomenės palaikymo ir logistikos, karybos mokslo, tyrimų, naujos ginkluotės kūrimo bei tobulinimo srityse. Visa tai orientuota į pasenusių kariuomenės struktūrų išformavimą ar sumažinimą, naujų struktūrų ir naujų veiklos koncepcijų parengimą.
Pokyčiai itin intensyviai vyko karinio administravimo, vadovavimo ir valdymo srityse. La­bai tikėtina, kad pasibaigus reformai buvusios kariuomenės rūšių vadovybės bus performuotos į Gynybos ministerijos departamentus ir bus atsakingos ne už atskirų rūšių kovinį pa­nau­dojimą, bet už platų reikalų spektrą, kuris susijęs su specifiniais tyrimais, kariniu specialistų ir normatyvinių dokumentų ar techninių įrangos, ginkluotės instrukcijų rengimu.
Generalinis štabas taip pat pasikeitė. Anks­čiau taikos metu Generaliniam štabui teko tik strateginis pajėgų, priklausančių Gynybos mi­nisterijai, valdymas, dabar, kai jame sukurtas naujas padalinys – Nacionalinis valstybės gynybos koordinavimo centras, jo įtaka išsiplėtė ir apima keletą valstybės institucijų, kurios vienaip ar kitaip įtraukiamos į šalies gynybą.
Kariuomenei reikalingų specialistų ir karininkų rengimo sistema, kuri prasidėjus reformai buvo beveik panaikinta, dabar jau pertvarkyta ir karininkai vėl rengiami. 2010 m. naujų kariūnų priėmimas į karo mokyklas buvo be­veik sustabdytas, o nuo 2012-ųjų jis vėl atnaujintas. 2013 m. į karo mokyklas ir kitas rengimo institucijas buvo priimta apie 15 tūkst. naujų kariūnų, o tai beveik tiek pat, kiek buvo priimama Sovietų Sąjungos laikais. Atsargos karininkų rengimas civilinėse aukštojo mokslo įstaigose irgi atnaujintas.
Verta paminėti ir tai, kad pradėta kurti karinių dalinių kovinio parengimo sistema. Jos pagrindas bus kovinio parengimo centrai, įkurti kiekvienoje karinėje apygardoje. Kiek­vie­name jų bus galima iškart rengti netgi visą brigadą, o per metus apmokytų karių skaičius tu­rėtų siekti 30 tūkst. Pirmasis toks centras jau pradėjo veikti Mulino vietovėje prie Maskvos.
Pabrėžtina, kad Rusija išlaikys mišrią profesionalų ir šauktinių kariuomenę. Šiuo metu šauktinių ir kontrakto karių skaičius jau susilygino, o Rusijos gynybos ministerijai vedant ga­na agresyvią karių verbavimo kampaniją kontrakto karių gali netgi padaugėti. Viskas priklausys nuo to, kaip Gynybos ministerija sugebės juos išlaikyti.
Nuspręsta atsisakyti masinės mobilizacijos kariuomenės ir pereiti prie profesionalių karinių pajėgų su nauja karinio rezervo sistema. Ši bus labai panaši į karinio rezervo sistemą JAV. Tokios sistemos kūrimas Rusijoje įgauna pa­greitį. Įstatymų bazė jau irgi pa­rengta, Dū­ma jau priėmė daugumą reikalingų sprendimų, numatė rezervininkų skaičius ir lėšas jiems.
Iš viso tikimasi turėti apie 800 tūkst. rezervo karių, o tai leistų, esant poreikiui, suformuoti dar apie 180 brigadų. Žinoma, tokiam skaičiui rezervininkų parengti būtina įtraukti ir kitas valstybės institucijas. Pavyzdžiui, pradėta kurti sistema, rengianti studentus kaip rezervininkus. Esą karinį rezervą tai kasmet turėtų papildyti 100–160 tūkst. asmenų. Reformuota Savano­riš­kos paramos armijai, aviacijai ir laivynui organizacija turėtų parengti dar po 100 tūkst. jaunuolių kasmet.
Logistikos ir karinių pajėgų palaikymo sistema taip pat neišvengė pokyčių. Ji tapo pagrįsta vadinamuoju „outsourcing“ – užsakomosiomis paslaugomis, pervedant daugybę neesminių funkcijų civilinėms ir verslo institucijoms. Be to, kuriama sistema, kuri rūpintųsi visu karinės įrangos bei ginkluotės palaikymo ir paslaugų ciklu, pasinaudojant kariuomenės industrinio komplekso pajėgumais. Šie instituciniai pokyčiai ne vieninteliai – jų vykdoma ar numatyta vykdyti ir daugiau.

Vaiva Sapetkaitė