Darbo biržoje užsiregistravusiems bedarbiams daugiausiai naujų darbo vietų šiuo metu pasiūloma pramonės ir transporto sektoriuose. Vien tai leidžia daryti išvadą, kad būtent šie du sektoriai atsigauna sparčiausiai ir yra visos Lietuvos ekonomikos varomoji jėga. Šiuose sektoriuose – itin daug darbo pasiūlymų konsultantams, vadybininkams, vairuotojams.

“Ant šių dviejų sektorių laikosi šalies ekonomika”, – tas pačias tendencijas pastebi ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Jis pabrėžia, kad pramonės atsigavimas labai reikšmingas šalies ūkiui, nes pramonė stipriai susijusi su eksportu. O augant eksportui atsigauna ir šalies ekonomika. “Net pusė visos pramonės produkcijos šiuo metu skirta užsienio rinkoms”, – skaičiuoja analitikas.

Beje, šioje srityje pirmauja tekstilė, taip pat popieriaus, gumos ir plastiko gaminiai. Šiek tiek, bet nedaug atsilieka mediena ir baldai, chemijos pramonė.

Antrasis atsigaunantis sektorius – transportas – ekonomikai irgi itin reikšmingas, nes yra tiesiogiai susijęs su šalies bendruoju vidaus produktu. O juk antrąjį šių metų ketvirtį transporto sektoriaus apyvarta ūgtelėjo 28 proc. “Ypač greitai atsigauna tie transporto sektoriaus verslai, kurie susiję su NVS rinkomis”, – komentuoja A.Izgorodinas.

Tačiau kitiems sektoriams Lietuvoje, deja, sekasi ne taip gerai. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos sektorius iš pažiūros lyg ir auga. Rugsėjį visos Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta didėjo 7 proc. Tačiau šį augimą daugiausia lėmė atsigaunanti prekyba naudotais automobiliais (bet dauguma jų išvažiuoja iš Lietuvos). Ją atmetus sektoriaus apyvarta toliau smunka.

Nedaug gerų naujienų ir statybų sektoriuje. Tiesa, čia pamažu atsigauna gyvenamųjų individualių namų statybos rinka: trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje išduota 13 proc. daugiau leidimų mažos kubatūros, vieno dviejų kambarių butų statybai. Tačiau tai ir viskas. “Bendros statybų apimtys vis dar 13 proc. mažesnės nei prieš metus”, – apibendrina A.Izgorodinas.

Na, o jei kalbėsime apie dar vieną “kertinį” šalies sektorių – žemės ūkį, reikia pabrėžti, kad jis kaip ir anksčiau vis dar išsilaiko tik dėl būtiniausių maisto prekių gamybos bei Europos Sąjungos dotacijų. Jokių kitų atsigavimo ženklų šiame sektoriuje nematyti.