Eurozonos ekonomika ima leisti atsigavimo ūglius, tačiau augimo tempas bus vangus. Švelnėjanti valstybės finansų taupymo politika ir įsibėgėjanti pasaulinė prekyba metų pabaigoje turėtų paskatinti augimą, tačiau didesnį pagreitį įgauti trukdys 2014 metais kulminaciją pasieksiantis nedarbas ir tolesnis atsargus bankų skolinimas, skelbiama naujausioje EY ekspertų „Eurozonos ekonomikos prognozės” leidinyje.

Prognozuojama, kad eurozonos bendras šių metų BVP rodiklis smuktels 0,5 proc., tai šioks toks pagerėjimas palyginus su ankstesnio ketvirčio prognoze; 2014 m. jau tikimasi 0,9 proc. augimo. Vėlesniais metais – 2015-2017 – laukiama jau 1,5 proc. metinio BVP augimo. Dar labiau ryškės atotrūkis tarp centrinių ir periferinių eurozonos valstybių. Šiemet Vokietija išliks pagrindiniu eurozonos varikliu demonstruodama 0,6 proc. per metus augimą, tuo tarpu periferinės valstybės toliau smuks, tiesa, jau nebe tokiais tempais kaip ankstesniais metais. Sunkią finansinę situaciją pergyvenančios Italija ir Portugalija prognozuojama stabilizuos savo ekonomikas 2014 m., Graikijai teks palaukti iki 2015.

„Pirmą sykį per paskutinius aštuonis ketvirčius EY prognozuoja santūrų augimą paskutiniam metų ketvirčiui ir ateinantiems metams. Kita vertus, sprendimų priėmėjų tai neturėtų užliūliuoti – finansavimo sąlygos ir darbo rinkos situacija išlieka nesvetingos. Todėl šį santykinai ramesnį periodą finansų rinkose reikėtų išnaudoti pertvarkoms įgyvendinti, ypač bankiniame sektoriuje“, – sakė EY grupės vyriausioji patarėja ekonomikos klausimais Marie Diron.

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys eurozonos ūkio atsigavimą antrąjį šių metų ketvirtį, pasak EY ekspertų, yra išoriniai – atsigauna prekyba su pagrindiniais eurozonos partneriais JAV ir Jungtine karalyste. Prognozuojama, jog eksporto augimas tolydžio spartės – šiemet ūgtels 3,8 proc., 2014 m. 5,9 proc., ir 6,6 proc. 2015 metais.

Smarkiai silpnėjantis euras, kuris šiuo metu, skaičiuojama, pervertintas 8 proc., taip pat skatins eksportą.

Nedarbas eurozonos valstybėse pasieks rekordines aukštumas – 2014 m. viduryje jis sieks 12,6 proc., skirtumai tarp skirtingų šalių čia taip pat išliks dideli: Ispanijoje ir Graikijoje šis rodiklis bus atitinkamai 27,6 ir 29 proc., tuo tarpu Vokietijoje tik 5,4 proc. Gera žinia, jog po 2014 m. nedarbas pamažu ims mažėti.

Prognozėje taip pat akcentuojama, kad atsigauti ekonomikai trukdys didelis privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimas bei prieinamo finansavimo stygius – šie kliuviniai dar stipriau lems tolesnį atotrūkį tarp periferinių ir centrinių eurozonos valstybių.

Lietuvos BVP augs keliskart sparčiau nei eurozonos vidurkis

Įvertinus Lietuvos pramonės augimo tendencijas pirmąjį pusmetį ir BVP paaugus liepą 2,8 proc., EY ekspertai nekeičia Lietuvos ūkio augimo prognozių – prognozuojamas augimas per 2013 m. 3,5 proc. – tai keliskart spartesnis augimas nei eurozonos vidurkis (-0,5).

Intensyvesnis Lietuvos eksportas į atsigaunančią eurozonos ekonomiką pagerins mokėjimų balansą (bus 0,6 proc. nuo BVP), o 2014-2015 m. jis bus nežymiai neigiamas (-0,5 – -1,7 proc.), nepaisant gan spartaus ir tvaraus 5-6 proc. BVP augimo.

„18 mėnesių trukusi rekordinė eurozonos recesija pasibaigė: tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus vartojimas bei kapitalinių investicijų apimtis turėtų pamažu įgauti pagreitį nuo 2014 metų. Tačiau geros žinios neturėtų užmigdyti verslininkų budrumo – atvirkščiai, bendrovėms reikia peržiūrėti savo verslų strategijas ir rinkos prognozes, užtikrinant, jog turės pakankamai reikalingų išteklių atsigaunančiai paklausai rinkoje: prekių ar paslaugų pasiūlą, darbuotojų bei reikiamą finansavimą. Be to, net ir trapioje ES ekonomikoje, kuri rodo atsigavimo ženklus, atsiranda naujų galimybių verslui ir svarbu nepavėluoti įšokti į pajudantį traukinį“, – sakė profesinių paslaugų bendrovės EY vadovaujantysis partneris Jonas Akelis.

Patvirtinusi siekį įsivesti eurą 2015 metais, kitąmet Lietuva sieks atitikti įstojimui į eurozoną reikalingus kriterijus – didžiausias iššūkis bus pasiekti reikiamą infliacijos ir kartu paskolų palūkanų lygį. Prognozuojama, kad metų pabaigoje bendras infliacijos rodiklis (šiuo metu 2 proc.) gerokai nukris žemiau esamo, 1,8 proc., eurozonos vidurkio (iki 1,1 proc.). Spaudimas Lietuvai kitąmet atitikti Mastrichto kriterijus bus ir dėl Latvijos, kuri jau 2014 m. sausį prisijungs prie eurozonos. Kitą vertus, valdžiai bus nelengva balansuoti tarp noro pažaboti infliaciją ir skatinti ekonomikos augimą (o tuo pačiu ir biudžeto deficito mažinimą) artėjančių 2016 m. rinkimų kontekste. Todėl nuo 2014 m. vėl tikėtinas infliacijos šuolis (iki 2,4 proc.) ir nežymus biudžeto deficito mažėjimas. Atidėjus euro įvedimo datą, vėliau sunku bus atitikti konvergencijos kriterijus, nors euro įvedimas ir pasitarnautų vis intensyvėjančiai prekybai su eurozonos valstybėmis.

Vis dėlto tikslas 2013 m. sumažinti biudžeto decifitą iki -2,5 proc. išlieka pasiekiamas ir tai pripažindama birželį ES nutraukė jo kontrolės procedūras. EY prognozuoja, jog šiemet jis bus -2,7 proc., o 2014-2016 metais toliau mažės (atitinkamai bus -2,1, – -1,6 ir -1.2 proc.).

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna ne taip sparčiai kaip norėtųsi, vis dėlto antrajame ketvirtyje metinis atlyginimo vidurkis padidėjo 6 proc. (palyginimui eurozonoje – 1 proc.) – tai lėmė konkurencija dėl darbuotojų, kurių gretas gerokai praretino keleri emigracijos metai.