Verslas
Vien per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 20 mlrd. litų pasiskolinusi Lietuva ir didžiąja, šių lėšų dalį išleidusi ne efektyvioms investicijoms, o biudžeto skylėms lopyti, teigiamas ekonomikos atsigavimo pasekmes pajus vėliau nei kitos valstybės.
“Pastaroji krizė Lietuvai kainavo labai brangiai. Iš Rusijos krizės išlipome su kiek didesne nei 20 proc. BVP skola, o po šios krizės valstybės skola dvigubai didesnė. Vadinasi, atitinkamai mažesnės galimybės vykdyti aktyvią valstybės investicijų politiką ar mažinti mokesčius. Todėl mūsų ekonomikos atsigavimas bus labiau komplikuotas ir ilgiau užtruks”, – “Lietuvos žinioms” sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius valstybės skola dar ūgtelėjo pora milijardų ir jau siekia beveik 38 mlrd. litų.
Vien pernai valstybė pasiskolino 11,9 mlrd. litų, o 2009 metais -13,8 mlrd. litų. Finansų ministerijos duomenimis, visa valstybės skola 2010 metų pabaigoje viršijo 36,5 mlrd. litų, o tai sudarė beveik 39 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kiekvienas krašto pilietis praėjusių metų pabaigoje buvo skolingas daugiau nei 11 tūkst. litų. Skaičiuojant tik dirbančiuosius Lietuvos gyventojus, kurie kuria pridėtinę vertę ir kurių sumokamais mokesčiais valstybė pildo biudžetą ir atsiskaito su kreditoriais, virš kiekvieno jų galvos kabo apie 19 tūkst. litų skola.
Finansų minsiterija tvirtina, kad šiais metais skolinimasis tikrai nebeaugs tiek, kiek augo pastaruosius dvejus metus.
“Šiemet biudžeto deficitui finansuoti, o taip pat ankstesnėms skoloms grąžinti reikės skolintis beveik perpus mažiau nei pernai – 6,1 mlrd. litų”, – sakė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas
Tačiau, jo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad 2012 metais Lietuvai reikės grąžinti 2002-aisiais išleistą ir 2006 metais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją, numatoma galimybė kaupti dalį lėšų šiai emisijai išpirkti.