BFL

Dėl nepagrįstų viešai išsakytų kaltinimų Lietuvai Varšuvoje reziduojanti ambasadorė Loreta Zakarevičienė trečiadienį pranešė atsisakiusi dalyvauti diskusijoje su Lenkijos parlamentarais apie tautines mažumas Lietuvoje.

Diplomatė sako, kad kai buvo pakviesta susitikti su Lenkijos Seimo narių grupe pasikalbėti apie tautines mažumas Lietuvoje, tikėjosi nuoširdžios, dalykinės diskusijos bei atviro dialogo, tačiau spaudoje paskelbtas rašinys ją nemaloniai nustebino.

“Nustebino tai, kad ketinama pakviesti suverenios valstybės ambasadorę aiškintis dėl nebūtų dalykų. Nustebino tai, kad mano atstovaujamai valstybei viešoje erdvėje metami kaltinimai visiškai neatitinkantys tikrovės. Tai nėra teigiamas fonas diskusijai ir norui susikalbėti”, – pareiškė ambasadorė laiške vienam iš diskusijos organizatorių Arturui Gorskiui.

“Gerbiamas pone Gorski, atsiimdama savo sutikimą dalyvauti diskusijoje, aš pasisakau už atvirą ir sąžiningą dialogą”, – sakoma laiške, kurio kopiją gavo BNS.

“Ir baigdama, noriu dar kartą pabrėžti, jog Lietuva niekur ir niekuomet nepažeidė tarptautinės teisės. Lietuva gerbė ir gerbs savo piliečių, priklausančių įvairioms nacionalinėms mažumoms, teises”, – rašo ambasadorė.

Ultradešiniųjų pažiūrų ir katalikiškumą deklaruojantis laikraštis “Nasz Dziennik” trečiadienį pranešė, kad kitą savaitę Lenkijos Seimo Geros kaimynystės su Rytų šalimis parlamentinės grupės nariai kviečiasi Lietuvos ambasadorę Lenkijoje L.Zakarevičienę su prašymu paaiškinti, kodėl Lietuvoje esą nuolat blogėja lenkų tautinės mažumos padėtis.

Laikraštis rašė, esą Lietuvoje likviduojamos lenkiškos mokyklos, o Lietuvos prokurorų veikla nukreipta prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį. Jau skelbta, kad dėl jo žodžių, galimai kurstančių tautinę nesantaiką, prokurorai buvo pradėję ikiteisminį tyrimą, bet vėliau jį nutraukė.

Kai kurie Lenkijos politikai pastaruoju metu kritikavo naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir ketinama suvienodinti valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduotis lietuviams bei tautinėms mažumoms. Lietuvos pareigūnai sako, kad šios pataisos padės lenkams geriau išmokti lietuvių kalbą ir pabrėžia, jog lenkams sudaromos sąlygos nebus blogesnės negu lietuviams Lenkijoje.

Tačiau susitikimą su ambasadore inicijavęs ekspremjero Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) “Įstatymo ir teisingumo” partijos frakcijos narys A.Gorskis dienraščiui kalbėjo, kad lietuviai perėmė baltarusių patyrimą ir diskriminuoja lenkų mažumą. Kaip pavyzdį jis nurodė Lenko kortą, kurios savininkus lietuviai laiko nelojaliais Lietuvai ir siekia, kad šį nelojalumą įrodytų teismai.

Jo nuomone, dabartinė Lenkijos premjero Donaldo Tusko vyriausybė de facto nieko nedaro lenkų situacijai Lietuvoje gerinti.

Lietuvos pareigūnai atmeta Lenkijos priekaištus dėl prastos lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje.

“Niekas iki šiol nepaneigė fakto, kad lenkai Lietuvoje turi geriausias sąlygas pasaulyje, žinoma, išskyrus Lenkiją, mokytis gimtąja kalba”, – šį mėnesį sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Lenkijoje šiemet vyks parlamento rinkimai, ir nemažai apžvalgininkų pareiškimus apie tariamą lenkų diskriminaciją sieja su politikų noru pasirodyti prieš rinkėjus.