3 klausimai apie Vilniaus–Utenos kelią susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui

– Dėl kokių pagrindinių priežasčių atsisakyta kelią Vilnius–Utena rekonstruoti koncesijos būdu? Ar tam turėjo įtakos galimi korupciniai susitarimai planuojant vykdyti šį projektą, į kuriuos įsipainioję net keli politikai?

– Rekonstruoti kelią Vilnius–Utena planuota viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu. Vyriausybė 2014 m. liepos 9 d. ir Seimas 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimais įgaliojo Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, įvykdžius nustatytas sąlygas, pasirašyti sutartį su privačiu subjektu, laimėjusiu viešojo pirkimo konkursą, ir įgyvendinti projektą „Kelias Vilnius–Utena“. Kelių direkcijos sudaryta šio projekto darbo grupė detaliai išnagrinėjo jo įgyvendinimo galimybes, galimus privalumus ir trūkumus. Šių metų balandį ji kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, pateikdama svarių argumentų ir prašydama leisti nutraukti šio projekto įgyvendinimą.

Visų pirma projekto galimybių studijoje nurodytas 1+1 eismo juostų sprendinys turės trūkumų: kelyje išliks priešpriešinio susidūrimo rizika; numatytas leistinas maksimalus greitis – 90 km/val., o tai reiškia, kad kelionės laikas rekonstruotu keliu ne itin sutrumpės; didelis nuovažų ir vieno lygio sankryžų skaičius ir toliau trikdys pagrindinio kelio tolygaus važiavimo sąlygas ir turės neigiamos įtakos saugiam eismui; visuomenės lūkesčiai nebus pateisinti, nors investicijų poreikis ir darbų apimtys būtų išties didelės. Per trumpa ir projekto 13 metų trukmė – ji neapima kelio gyvavimo ciklo (20–25 metai), todėl kyla grėsmė, kad projekto kaštai gali padidinti valstybės skolos ir biudžeto deficito rodiklius.

Ekspertų nuomone, atsižvelgiant į naujausias automobilių kelių plėtros ir eismo saugos gerinimo tendencijas bei siekiant užtikrinti didesnę socialinę ir ekonominę naudą visuomenei kelią Vilnius–Utena būtų tikslingiausia rekonstruoti pagal II a (2+1) kelio kategorijos reikalavimus. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto skaičiavimais, jei kelias taptų 2+1 eismo juostų, didžiausia nominali valstybės turtinių įsipareigojimų vertė būtų nuo 191 iki 288,4 mln. eurų su PVM. Tai būtų gerokai daugiau, nei nurodyta 2015 m. Seimo nutarime – 169,3 mln. eurų su PVM, todėl reikėtų dar kartą kreiptis į Vyriausybę ir Seimą dėl maksimalių valstybės turtinių įsipareigojimų, o projektą būtų galima pradėti įgyvendinti ne anksčiau kaip 2019 m.

Kaip išeitį darbo grupė siūlo svarstyti galimybę kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją įgyvendinti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos ir (ar) paskolų lėšas.

– Ar tai kainuos mažiau, nei projektą vykdant koncesijos būdu?

– Kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją atliekant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis kainuotų mažiau jau vien dėl to, kad į šią kainą nebūtų įskaičiuojamos projekto administravimo ir rizikos išlaidos, palūkanos, kelio remonto darbai jo eksploatavimo metu. Preliminariais skaičiavimais, įrengiant 2+1 eismo juostas, viso kelio rekonstrukcija kainuotų apie 149 mln. eurų, o rekonstruojant tik problemiškiausius cementbetonio dangos ruožus – apie 133 mln. eurų. Noriu atkreipti dėmesį, kad sumos yra apytikslės ir gali keistis (mažėti) po viešųjų pirkimų procedūrų.

– Kada bus pradėta ir kada baigta šio kelio rekonstrukcija?

– Kelio rekonstrukciją būtų galima pradėti pakoregavus techninius projektus ir numačius finansavimą. Darbų trukmė priklausytų nuo finansavimo ir eismo organizavimo derinimo, siekiant kuo mažiau trikdyti eismą. Tikėtina, kad rekonstrukcija būtų atlikta per penkerius metus.