Oficiali ES statistika byloja, kad pagal dalyvavimą įvairiuose tarptautiniuose projektuose atrodome gana kukliai, todėl naujasis ES finansinis laikotarpis – gera proga šią veiklą suaktyvinti.
Austė MERKYTĖ
Lietuvos įmonių dalyvavimas turėtų būti aktyvesnis ne tik didžiausioje tarptautinėje programoje „Horizontas 2020“, bet ir kitose tarptautinėse programose, tokiose kaip „Eureka“, „Eurostars“, „Bonus“, kurios skiria finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms.
„Galimybių tikrai daug, tačiau turime išmokti jomis pasinaudoti ir aktyviau ieškoti tarptautinių partnerių, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Arlauskas ir priduria: – Lietuvos įmonių aktyvumas turėtų didėti, jei verslo atstovai bus aktyvesni ir atviresni bendradarbiaudami su tyrėjais. Šiuo metu egzistuoja žinių prieinamumo problema. Įmonėse trūksta pasitikėjimo bendradarbiaujant su tyrėjais, todėl tyrėjams sunku suprasti aktualiausias verslo įmonių bėdas, o verslo įmonės lėčiau realizuoja naujausių mokslinių tyrimų rezultatų ir sprendimų pritaikymą praktikoje kurdamos naujus didelės pridėtinės vertės produktus.“
Pasak MITA direktoriaus pavaduotojo K.Arlausko, europinės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) programos skirtos inovatyvioms, motyvuotoms kurti naujus produktus ir bendradarbiauti su mokslu įmonėms. Europos Komisijos vertinimu, tokios įmonės visoje Europoje sudaro apie 12 proc. – tai ir yra šių programų tikslinė grupė.
Įmonių aktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: MTEP ir įvairios inovacijų veiklos patirties, aukštos kvalifikacijos specialistų, bendradarbiavimo.
Šios srities lyderės – išmaniąsias žaliuzes patentuojanti alternatyviosios energetikos įmonė UAB „Saulės vėjo aruodai“, biotechnologijų įmonės UAB „Ferentis“, UAB „Biocentras“ ir UAB ARS LAB, elektronikos technologijų įmonė UAB „Elinta“, transporto valdymo sprendimus kurianti bendrovė UAB „Ruptela“, saulės elementų gamintojos UAB „Soli Tek R&D“ ir UAB „Precizika-met SC“, lazerių technologijų įmonės UAB „Ekspla“, MGF „Šviesos konversija“ bei kitos aktyviai dalyvauja tarptautinėse programose „Horizontas 2020“, „Eureka“, „Eurostars“.
Dažniausiai Lietuva bendradarbiauja ir įgyvendina projektus su Vokietija, Jungtine Karalyste, Prancūzija, Ispanija ir Italija. Pagal tematiką daugiausiai finansuotų projektų yra iš šių sričių: branduolinių tyrimų programos EURATOM, kompetencijos projektų, Marios Sklodowskos-Curie veiksmų programos, pasaulinio lygio infrastruktūrų, informacinių ir ryšių technologijų, maisto ir žemės ūkio sričių.
Patekus į bendrą tinklą laimėti lengviau
Atskiros verslo sritys, pavyzdžiui, lazerininkai, įvairiuose MTEP projektuose dalyvauja gana aktyviai. Kaip sako Lietuvos lazerių asociacijos vykdomasis direktorius dr. Petras Balkevičius, asociacijos įmonės į MTEP investuoja beveik 10 proc. nuo pardavimo apimties. Tai gana didelė dalis ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniu mastu.
Pasak pašnekovo, dalyvauti tarptautinėse programose, pavyzdžiui, „Horizontas 2020“, gana sunku. Tokių konkursų sėkmės paslaptis – sudaryti platūs konsorciumai. Patekus į bendrą tinklą tikimybė laimėti šios programos konkursus tampa didesnė. Tą patvirtina ir Lietuvos įmonių atstovai, patekę į tarptautinių programų finansuojamus projektus.
Viena tokių įmonių – UAB „Optolita“, kartu su tarptautiniais partneriais įgyvendinusi projektą „Nanodetector“. Šis darbas buvo sėkmingai patvirtintas ir gavo finansavimą pagal 7-ąją Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programą. Projekto pareiškėjas ir koordinatorius yra profesorius Vladimiras Mirskis iš Brandenburgo technikos universiteto (Vokietija). Šiam tarptautiniam projektui, kuriame jėgas suvienijo mokslininkai ir tyrėjai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Lietuvos, Italijos ir Šveicarijos mokslinių tyrimų institutų bei mažų ir vidutinių įmonių, ES iš viso skyrė beveik 3 mln. eurų.
Projekto tikslas – sukurti ir išplėtoti natūralioje aplinkoje esančių nanodalelių aptikimo ir analizės metodiką bei remiantis kuriama paviršinių plazmonų rezonanso mikroskopijos technologija sukurti laboratorinių prietaisų prototipus, galinčius aptikti ir identifikuoti pavienes nanomatmenų daleles. Įmonei „Optolita“ atiteko viena svarbiausių užduočių – sukonstruoti ir pagaminti naujovišką bei patikimą kompaktišką nanodalelių detektavimo optinį įrenginį t.y. visą veikiantį nanodetektoriaus prototipą. Šiuo metu įmonė „Optolita“ jau yra pagaminusi aštuonis kompaktiškus nanodalelių identifikavimo įrenginius, kurie yra bandomi partnerių mokslinių tyrimų laboratorijose ir pramonės įmonėse.
„Iki šiol su projekto partneriais palaikėme tik komercinius santykius. Ilgainiui atsirado pasitikėjimas vieni kitais, todėl ir pavyko visiems bendrai sukurti bei sėkmingai pateikti šį naują projektą“, – sako Dainius Tumosa, UAB „Optolita“ direktorius.
Kitas projektas, kuris buvo patvirtintas ir gavo finansavimą dar pagal 7-ąją Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programą, o dabar, tikėtina, persikels ir į naujojo ES finansavimo programą „Horizontas 2020“, – tai specialios lazerio optinės pjaustymo galvos sukūrimas. Lazerio galva bus skirta storiems, iki 1,5 cm storio, plieno lakštams pjaustyti. Šiame projekte UAB „Optolita“ dalyvavo kaip partnerė su kolegomis iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Švedijos. Šį projektą koordinavo pasaulinio lygio Didžiosios Britanijos kompanija TWI, o mokslinis partneris buvo Vokietijos Fraunhoferio institutas.
„Optolitos“ rinkodaros ir plėtros direktorius Daugirdas Kuzma pabrėžia, kad bet kokiai Lietuvos įmonei, ketinančiai dalyvauti tarptautiniuose MTEP projektuose pagal „Horizontas 2020“ programą, didesnė tikimybė sulaukti pasisekimo – būti tokių projektų partneriu. O tapti patvirtinto „Horizontas 2020“ projekto koordinatoriumi – tai sėkmė, prilygintina laimėjimui loterijoje.
Projekto partneriai taip pat dalyvauja atliekant atsakingas užduotis ir veiklas bei turi atskirą biudžetą šioms veikloms įgyvendinti.
Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose nauda ne tik finansinė – galima įgyvendinti projektus, gerokai išplečiančius įmonės veiklos kompetencijos ribas, sužinoti apie poreikius ir plėtros galimybes kitose rinkose.
„Savo lėšomis įmonės nesiryžtų vykdyti rizikingų mokslinių ar eksperimentinės plėtros projektų. Dalyvaudami tarptautiniuose projektuose pasidalijame riziką, keičiamės patirtimi ir įžvalgomis“, – sako D.Kuzma.
Kita lietuvių įmonė, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse programose, – tai atsinaujinančios energetikos srityje dirbanti įmonė UAB „Saulės vėjo aruodai“. Įmonė laimėjo programos „Horizontas 2020“ projektą ir gavo 50 tūkst. eurų dotaciją.
„Patekti į šią programą nėra lengva. Tai prilyginčiau dalyvavimui „Eurovizijoje“, kur išties gausu profesionalių dalyvių ir didelė konkurencija, bet jei nebandysi – nelaimėsi“, – sako UAB „Saulės vėjo aruodai“ direktorius Ignas Šlapkauskas.
Nuo pat įsikūrimo įmonė plėtoja idėją kurti inovatyvias žaliuzes, kurios jau yra patentuotos Lietuvoje, bet siekiama gauti patentą tarptautiniu mastu pasinaudojant MITA intelektinės nuosavybės apsaugos priemone. Įmonė ištobulino specialią technologiją, kuri leidžia vasarą žaliuzėms atspindėti šilumą ir apsaugoti patalpas nuo kaitros, o žiemą pritraukti saulės ir išlaikyti šilumą patalpose, be to, dar padeda kovoti su pelėsiu.
Apie programą įmonės „Saulės vėjo aruodai“ vadovas sužinojo iš MITA renginių. Įmonę UAB „Optolita“ projekto koordinatoriai susirado patys. Tiek vienos, tiek kitos įmonės atstovai tvirtina, kad dalyvauti tokiose programose tikrai verta.
Didžiausia tarptautinė programa „Horizontas 2020“
Patraukliausias programos „Horizontas 2020“ prioritetas – „Pramonės lyderystės“ ir ypač jo instrumentas, skatinantis įmonių inovatyvumą. Šiam instrumentui teikti paraiškas gali išimtinai įmonės. Šiek tiek mažiau patrauklus „Visuomenės iššūkių“ prioritetas, pagal kurį finansuojami dideli, globalias problemas sprendžiantys bendradarbiavimo projektai. „Kokybiško mokslo“ prioritetas orientuotas į mokslo bendruomenę, todėl verslo dalyvavimas ten gana fragmentiškas.
„Lietuva programoje „Horizontas 2020“ žengia pirmuosius žingsnius. Nors pradžia nelengva, bet jau yra laimėtų projektų. Dalyviai iš Lietuvos pateikė 691 paraišką, iš kurių 71 buvo finansuota. Europos Komisijos skirta dotacija Lietuvai siekia 10,8 mln. eurų. Sėkmingiausias mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtas instrumentas (sėkmės rodiklis – 62,5 proc.), branduolinių tyrimų programa „Euratomas“ (50 proc.), pramonės lyderystės sritis (40 proc.), mokslinių tyrimų infrastruktūros (36,4 proc.). Konkurencija teikiant paraiškas programai „Horizontas 2020“ yra didžiulė, panašiai kaip ir ankstesnio finansinio laikotarpio 7-oji bendroji programa“, – pabrėžia MITA direktoriaus pavaduotojas.
Per programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį nuo 2014 iki 2020 m. planuojama išleisti apie 5 mlrd. eurų MVĮ priemonei.
„Šis instrumentas skirtas inovatyvioms, greitai augančioms įmonėms, turinčioms ambicijų perkelti savo veiklą į tarptautinį lygmenį, galinčioms pasiūlyti naujų produktų ir siekiančioms padaryti pokytį savo rinkos segmente“, – sako MITA direktoriaus pavaduotojas K.Arlauskas.
Labai svarbus ne tik paraiškų pateikimo skaičius, bet ir sėkmės rodiklis. Būtina ugdyti kompetenciją ir padėti įmonėms parengti kokybiškus projektus, kurie gali konkuruoti su stipriausiais žaidėjas iš visos ES. Didžiausias iššūkis – kaip aplenkti konkurentus ir būti geresniems, kaip parengti siūlymą, kuris būtų inovatyvus, sprendžiantis visuomenės problemas, atsižvelgiantis į ES iššūkius, suprantamas ES ekspertams. Labai svarbu pasirinkti ir stiprius, gerą reputaciją turinčius partnerius. Pareiškėjams būtina patiems turėti gerų specialistų, suprantančių MTEP ir inovacijų veiklas.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kartu su Lietuvos inovacijų centru ir kitais partneriais trejus metus vykdė projektą „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“, kurio metu buvo suteiktos 22 ekspertinės konsultacijos dėl tarptautinių paraiškų rengimo, buvo parengta metodinė medžiaga pareiškėjams, taip pat suteikta daugiau nei 700 konsultacijų dėl MTEP ir inovacijų projektų. Ateityje planuojama ne tik konsultuoti, bet ir teikti verslui tarptautinių paraiškų rengimo paslaugą, kurios labiausiai reikia dalyvaujant tokiose ES programose, kaip „Horizontas 2020“ ir kitose.
Užs. Nr. VPL1020