BFL

Trys klausimai Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkei Daliai Henke

– Kiek kitose valstybėse gyvenantiems lietuviams svarbi pagal naują rinkimų apygardų formavimo tvarką atsivėrusi galimybė turėti atskirą apygardą ir savo atstovą Seime? Ko iš jo tikėtumėtės?

– Užsibrėžėme tikslą, kad užsienyje gyvenantys lietuviai turėtų atskirą rinkimų apygardą, o tam reikia 35 tūkst. balsuotojų. Užsienyje gyvena 400 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių balso teisę, tad 35 tūkst. atrodytų nedaug. Tačiau būkime realistai – 2012 m. Seimo rinkimuose balsavo per 13 tūkst.

Lietuvoje rinkėjas ateina ir balsuoja, o užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis iki rugsėjo 14 d. turi registruotis Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, po to yra nukreipiamas į ambasadą, kur turės balsuoti. Tad dabar visame pasaulyje rengiame akcijas „Registruokis ir balsuok 2016“.  Sukūrėme filmuką su raginimu registruotis ir balsuoti, skleisime žinią per socialinius tinklus.

O atstovo Seime reikia, kad jis rūpintųsi užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais, žinoma, susijusiais su Lietuva. Tai ir įstrigęs Lietuvos pilietybės išlaikymo klausimas, o tai ne koks mūsų kaprizas – Lietuvos piliečių reikia Lietuvai, o ne Pasaulio lietuvių bendruomenei. Nauja problema – Lietuvos piliečių situacija Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“. Keliame elektroninio balsavimo klausimą. Lituanistinis švietimas, kultūros projektų finansavimas – reikia spręsti daug aktualių klausimų.

Siūlome plėsti ir koordinuoti Lietuvos pristatymo pasaulyje galimybes: atskiros ministerijos turi tam biudžetus, bet nėra bendro matymo, kokią Lietuvą pristatome. Arba pasirengimas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui: prieš metus, kai buvo išrinkta nauja PLB valdyba, kalbėjome, kaip viso pasaulio lietuviai paminės šią sukaktį, kaip pristatysime Lietuvą pasaulyje, bet vieno strateginio matymo lig šiol nėra.

– Ką siūlote Lietuvos politikams įtraukti į darbotvarkę „Brexit“ derybose su Jungtine Karalyste?

– Jau dabar mūsų politikai, diplomatai turi kalbėtis su britų politikais, nes lietuvių ten gyvena apie 200 tūkst., o gal ir daugiau, ir jų teisės priklausys nuo politikų susitarimo. Jau padaugėjo nacionalistinių išpuolių, reikia ginti lietuvių teises ir darbo, socialinės apsaugos srityse. Lietuva turi ginti jų teises, nes jie – Lietuvos piliečiai ir juos saugo Lietuvos Konstitucija, kad ir kur jie gyventų.

Tiems 200 tūkst. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių labai svarbus pilietybės klausimas. Jei nesugebėsime išspręsti Lietuvos pilietybės išsaugojimo priimant kitos šalies pilietybę klausimo, gali būti, kad Lietuva vienu metu praras 200 tūkst. savo piliečių.

– PLB referendumui šiuo klausimu nepritarė, tad kokią siūlote išeitį?

– Žinau iš savos asmeninės patirties: jei nori būti visateisis tos šalies gyventojas, turi turėti pilietybę. Referendumui šiuo klausimu PLB nepritarė, nes matematiškai apskaičiavome, kad jame neįmanoma pasiekti norimo rezultato. Bet ir dabar galioja išimčių (pavyzdžiui, pilietybė – už nuopelnus Lietuvai), tad siūlome prie esamų pridėti dar vieną, kuri išspręstų užsienio šalyse gyvenančių Lietuvos piliečių problemą. Teisininkai sako, kad tam nepažeidžiant Konstitucijos dar yra neišsemtų teisinių galimybių. Tai formuluotės ir politinio susitarimo reikalas.