BFL

Trečiadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras greičiausiai pradės viešinti KGB archyvus. Informacija apie 400 buvusių slaptosios tarnybos bendradarbių nebus pateikta, nes Liustracijos komisijai nepakako duomenų įrodyti šią veiklą, rašo “Lietuvos žinios”.
Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono duomenimis, per penkerius metus komisija svarstė 447 asmenų, galėjusių slapta bendradarbiauti su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą. 2005-aisiais domėtasi 83 tokiais asmenimis, 2006-aisiais – 35, 2007-aisiais – 3, 2008-aisiais – 15, 2009 metais – 4, pernai – 307.

57 asmenys iš 447 buvo pripažinti slapta bendradarbiavę su minėtomis tarnybomis, apie tai buvo paskelbta viešai. Tačiau 389 asmenys, pritrūkus įrodymų, nebuvo pripažinti slapta bendradarbiavę su tomis tarnybomis. Dėl vieno asmens galutinis sprendimas nepriimtas.

“Mano nuomone, liustracija savo funkcijų neįvykdė. Kas tie liustruoti asmenys? Tai tie, kurie nedaro jokios įtakos visuomeniniams procesams”, – teigė A. Urmonas. Pasak jo, daugelio tų, kurie nebuvo pripažinti bendradarbiavę su slaptosiomis tarnybomis, bylos buvo išvežtos, telikę tik fragmentai.

“Pas mus liko tik aguonos grūdeliai”, – apgailestavo komisijos vadovas. Todėl teismai, anot dienraščio, tokio bendradarbiavimo nepripažįsta.

Greičiausiai trečiadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pradės viešinti KGB archyvus. Tačiau informacija apie minėtus 389 asmenis, kurių ryšiams su slaptosiomis tarnybomis įrodyti nepakako duomenų, skelbiama nebus.

Kaip ir apie 1589, laisva valia prisipažinusius apie bendradarbiavimą su sovietiniu saugumu.

A. Urmonas mano, kad komisija atliko visus jai pavestus darbus. Ar yra reikalas jai toliau egzistuoti, vadovo nuomone, turės spręsti politikai.

“Nelabai matau prasmės, tačiau komisija gali veikti ir toliau”, – sakė pirmininkas, ne kartą kritikavęs patį liustracijos procesą ir ketinęs trauktis iš posto.

Pasak A. Urmono, artimiausiu metu beliko baigti dvi bylas ir bus galima dėti tašką. Kita vertus, komisijos pozicijai dar gali prireikti atstovauti teismuose, todėl “ramybės režimu” ši galėtų veikti ir toliau.

“Viena kita byla dar gali atsirasti, tačiau masinio reiškinio jau nebebus”, – teigė komisijos vadovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas patikino, kad apie Liustracijos komisijos paleidimą kol kas negalvojama.

“Ji galės susirinkti, kai atsiras kokių nors naujų dokumentų. Kartais net palėpėse jų dar randama”, – sakė parlamentaras. A. Anušausko žiniomis, LGGRTC viešinti KGB dokumentus pradės gegužės 11-ąją.

Remiantis išlikusia buvusio KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su buvusios LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 2 dienos buvo sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos.

Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės). Istorikų nuomone, 1987-1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5000 asmenų.