Violeta Klyvienė
Estijoje metinis kainų augimas rugpjūtį padidėjo nuo 5,2 proc. iki 5,5 proc., nors buvo laukiama nežymaus infliacijos sumažėjimo iki 5,1 proc. Netikėtą infliacijos padidėjimą nulėmė elektros ir drabužių bei avalynės pabrangimas (atitinkamai po 8,3 proc. ir 2,7 proc.).
Kaip ir buvo tikėtasi, rugpjūtį 1 proc. sumažėjo maisto kainos, tačiau tai neatsvėrė kilusių kitų prekių ir paslaugų kainų. Nepaisant to, kad per pastaruosius kelis mėnesius infliacijos padidėjimą lėmė trumpalaikiai vienkartiniai bei sezoniniai veiksniai (pavyzdžiui, dėl sezoninių išpardavimų pabaigos brangę darbužiai), negalime atmesti tikimybės, kad šios vartojimo kainų didėjimo tendencijos dominuos ir toliau. Yra rizika, kad net ir laikini veiksniai gali įsukti infliacijos lūkesčių spiralę ir ilguoju laikotarpiu.
Kylanti infliacija toliau mažina namų ūkių perkamąją galią ir todėl gali turėti neigiamą įtaką privataus vartojimo atsigavimui. Šios tendencijos jau pastebimos silpnai atsigaunančioje mažmeninėje prekyboje. Infliacijos raida yra spartesnė nei mes prognozavome, todėl gali tekti peržiūrėti ir padidinti savo infliacijos prognozes 2011 m. nuo 4,6 proc. iki vidutiniškai 5 proc.
valstybiu didziausia nelaime-infliacija,o mano vargu saltinis-mano sirdis.