Dėl baimės, kad JAV, Europos ar Japonijos valiutos tuoj bus nieko vertos, investuotojai skuba investuoti į auksą, kurio kainos kasdien kopia į viršų.

Beveik kasdien aukso kaina pasiekia naują rekordą. Dabar ji viršija 1661 JAV dolerį už unciją, nors dar metų pradžioje visi skeptiškai vertino neva per drąsias aukso gavybos bendrovės “African Barrick Gold” direktoriaus Grego Hawkinso prognozes, kad šiemet aukso vertė pakils iki 1500 dolerių už unciją.
Nors neabejota, kad auksą pirks ir valstybių centriniai bankai, ir investuotojai, bet niekas neįsivaizdavo, jog bus pasiekti tokie mastai kaip dabar. Niekas neprognozavo tokio aukso paklausos didėjimo, tokio aukso atsargų kaupimo, juk šiuo metu šio metalo atsargas kaupia valstybės, bankai, stambiausios pasaulio bendrovės ir investuotojai.
Priminsime, kad Lietuva turi 5,8 tonos aukso, kuris laikomas Anglijos centriniame banke. Ir nors daugiau aukso artimiausiu metu įsigyti neketinama, parduoti jo taip pat neskubama. Neskuba to daryti ir kitos šalys.
Mat auksas, kaip ir kiti taurieji metalai, jau kelis tūkstantmečius yra universali tarptautinė valiuta bei pati populiariausia investavimo forma. Taip yra todėl, kad ilguoju laikotarpiu aukso vertė nekinta – nors kainos, kurioms įtakos turi politiniai ir ekonominiai veiksniai, trumpuoju laikotarpiu gali svyruoti, ilgainiui tikroji aukso vertė vis tiek išlieka stabili.
Vis dėlto kiekvienas neigiamas ekonomikos veiksnys ar netikėtai sustiprėjęs investuotojų nerimas reiškia ir aukso paklausos bei kainos didėjimą, kuris pastaruoju metu tapo tiesiog nebevaldomas.

Lemia šūsnis priežasčių

Prognozuojama, kad bent jau artimiausiu metu aukso kaina ir toliau didės. Štai banko HSBC analitikai prognozuoja, kad kitais metais uncija aukso kainuos 1625 dolerius, o 2013 m. – maždaug 1550 dolerių.
Bendra Didžiosios Britanijos, Rusijos, Kinijos, Indijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos konsultacinė bendrovė “GFMS Ltd” dar drąsesnė: ji prognozuoja, kad iki 2012 m. pradžios aukso kaina gali viršyti 1700 dolerių už unciją. Savo ruožtu korporacijos “Globe and Mail” portfelių vadovas Charlesas Oliveris drįsta spėti, kad kitais metais aukso kaina gali pasiekti ir 2 tūkst. dolerių už unciją. “Kol kas nematau absoliučiai jokių galimybių auksui pigti, o tik daugybę priežasčių jam brangti”, – tikina specialistas.
Aukso kainą jau kuris laikas labiausiai veikia besitęsianti paskolų krizė, nerimas dėl krintančios įvairių valiutų vertės, įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, angliakasių streikai, cunamio sukeltos problemos Japonijoje, galiausiai – aukso deficitas, mat šio tauriojo metalo paklausa nuolat viršija pasiūlą, o po 18 metų aukso atsargos gali pasibaigti: per metus aukso pasiūla siekia 2,5 tūkst., o paklausa – 3,7 tūkst. tonų. Be to, prognozuojama, kad po penkerių metų aukso paklausa per metus sieks jau 6 tūkst., o po 10 metų – 10 tūkst. tonų.
Tačiau kaskart tam tikras veiksnys tampa svarbesnis už visus kitus. Pavyzdžiui, pasak banko ANZ analitiko Peterio Hillyardo, šiuo metu aukso kaina daug labiau priklauso nuo naujienų iš Europos nei iš JAV. Tarkime, labiausiai šiemet aukso kaina šoktelėjo tuomet, kai tarptautinė reitingų bendrovė “Moody’s” sumažino Portugalijos ilgalaikio skolinimosi reitingą.
Vien tai, kad Europos centrinis bankas (ECB) prieš kelias savaites paskelbė supirkinėsiantis Ispanijos ir Italijos obligacijas, paskatino dar didesnį aukso kainos kilimą. Mat investuotojai Europoje pasijuto praradę paskutinį stabilumo garantą, kuris buvo ECB. Dabar, jų vertinimu, ECB taps “eiliniu blogųjų paskolų banku”, tad vienintelė galimybė apsaugoti savo investicijas – pirkti auksą.
Beje, auksas perkamas ne vien fiziniu pavidalu. Dažnai investuotojai renkasi ir su auksu susietus vertybinius popierius, pavyzdžiui, aukso kasybos bendrovių akcijas, aukso fondus ar sertifikatus. Čia pranašumas toks, kad pirkimo išlaidos būna mažesnės, nei perkant fizinį auksą, – tarkime, nereikia mokėti saugojimo mokesčių. Vis dėlto ir rizika didesnė, mat aukso gavybos bendrovių akcijų vertė nėra tas pats, kas aukso kaina. Pirmuoju atveju kainos svyruoja net labiau. Tarkime, per 2009-aisiais prasidėjusią krizę, kurią sukėlė banko “Lehman Brothers” griūtis, aukso kaina smarkiai kilo, o štai aukso kasybos bendrovių akcijos nuvertėjo bemaž 50 proc., nes jas veikė bendros akcijų rinkos tendencijos.
Panašiai vyksta ir šiuo metu: kadangi akcijų rinkos dėl problemų Europoje ir JAV čiuožia žemyn, aukso gavybos bendrovių vertė mažėja.

Aukso kainų burbulas
“Auksas yra beviltiškai pervertintas”, – tikina Eugenas Weinbergas, Vokietijos “Commerzbank” analitikas. Jo nuomone, tai naujasis ekonomikos burbulas, ne mažiau rizikingas nei JAV nekilnojamojo turto burbulas, kurio sprogimas sukėlė tarptautinę krizę.
Esą dabar prasidėjusi aukso karštinė iškreipia visą rinką. Tarkime, galvotrūkčiais perkamas auksas didina aukso ir sidabro kainų atotrūkį, nors stabilumas užtikrinamas tuomet, kai aukso ir sidabro kainos santykis yra 1:16. Tarkime, jei aukso uncija kainuoja 1600 dolerių, tai tiek pat sidabro turi kainuoti 100 dolerių. Bet dabar sidabro kaina nespėja vytis aukso kainos, rinka vis labiau iškreipiama, o rizika sudegti didėja.
Kodėl ši rizika kyla? Ogi todėl, kad į neva stabiliausią turtą – auksą investuojantys spekuliantai gali sudegti kaip ir visi, nukentėję dėl anksčiau į nekilnojamąjį turtą “sumerktų” pinigų. “Kad ir kur investuojama, reikia atkreipti dėmesį: jei prekės kaina labai sparčiai kyla, ji anksčiau ar vėliau subliūkš. Tas pats galioja ir auksui, kuris šiuo metu vietoje saugios investicijos tapo labai rizikinga investicija”, – aiškina E.Weinbergas.
Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, aukso investicijų grąža paprastai svyruoja ne daugiau kaip 1 proc., todėl aukso atsargos šiuolaikinėje finansų sistemoje atlieka rezervo šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti funkciją ir nėra priemonė siekti pelno. Tarkime, iš aukso Lietuvos bankas 2007–2010 m. uždirbo 1,02 mln. Lt palūkanų, bet Anglijos centriniam bankui sumokėjo 91 tūkst. Lt už aukso atsargų saugojimą.
Pasak E.Weinbergo, viskas apsivertė aukštyn kojomis ir investuoti į bet kokias akcijas dabar yra net saugiau nei į auksą. “Akcijoms nuvertėjus, jūs vis tiek galite gauti dividendų. O atpigus auksui pinigai bus tiesiog prarasti be jokios kompensacijos”, – aiškina specialistas.
Priminsime, kad pastarąjį kartą aukso kainų burbulas sprogo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai aukso kaina siekė 850 dolerių už unciją, o dabar tai atitiktų maždaug 2500 dolerių už unciją. Taigi kol kas kainai kilti dar yra kur, tačiau ekspertai ragina neužsimerkti ir į galimą aukso burbulo sprogimą žiūrėti labai rimtai, nes anuomet “aukso krizė” turėjo kur kas menkesnių padarinių, nei turėtų dabar, kai ekonomika ir taip yra įsitempusi lyg styga.
“Istorija kartojasi, tik scenarijus kur kas blogesnis”, – aiškina Vokietijos investicinės bendrovės “Asset Management” ekspertas Dieteris Wermuthas.
Jis primena, kad anuomet centriniai bankai ieškojo būdų, kaip kovoti su didžiule infliacija, tad be atvangos didino palūkanų normas. Aukso burbulas sprogo tada, kai JAV centrinis bankas palūkanų normą staiga padidino 20 proc. “Investuotojams atsirado naujų galimybių investuoti, ir aukso kaina žaibiškai krito”, – primena ekspertas.
Tiesa, kol kas aplinkybės kitokios. Juk nuo 2008-ųjų bankai laiko rekordiškai žemas palūkanų normas ir daugelis yra įsipareigoję jų staiga nepadidinti. Štai euro zonoje palūkanų normos šiuo metu yra 1,5 proc., JAV – vos 0–0,25 proc. Tačiau akivaizdu, kad ateis laikas, kai palūkanos ims didėti, o pinigai, vaizdžiai tariant, ims brangti. Štai tada ir kils pavojus, kad aukso vertė staiga kris.
“Kaip investuotojas, turėtumėte būti pasirengę tam, kad aukso kaina dar kurį laiką kils, bet tas kilimas nebus amžinas, o kritimas gali būti labai skaudus”, – perspėja D.Wermuthas, ragindamas nepasikliauti vienos rūšies investicijomis. “Aukso kainos gali labai svyruoti. Pirkti vien šį taurųjį metalą būtų tas pats, kas visus savo pinigus investuoti į vieną vienintelę bendrovę”, – tikina specialistas.
Juolab kad investicijos į auksą niekada nebuvo laikomos geriausiu būdu pralobti. “Tai veikiau saugumo užsitikrinimas, tam tikra nuosaiki investicija, siekiant apsisaugoti nuo nuostolių. Kai situacija pasikeičia ir auksas tampa didelių pajamų šaltiniu, reikalai darosi itin rizikingi”, – sutartinai aiškina ekspertai.
O “Commerzbank” ekspertai šią psichozinę aukso karštinę apibendrina tokiais žodžiais: “Spekuliacija auksu yra netgi pavojingesnė nei spekuliacija nekilnojamuoju turtu ar naftos produktais.”