Jei jūs šiemet baigtumėte mokyklą, ar rinktumėtės universitetą, kuris pats nenori keistis, tik nori daugiau valstybės piliečių pinigų? O valstybės lėšų, tikėtina, jam teks mažiau nei lig šiol, nes jas žadama skirti tik už kokybiškai parengtus rinkai reikalingus specialistus. Tokių daugiau rengia reformai pritariantys universitetai.

Aušra LĖKA

Tiesa, atsakymas į klausimą, kurį universitetą rinktumėtės, priklauso nuo vienos svarbios aplinkybės: ar į aukštąją mokyklą einama žinių ir įgūdžių, ar tik diplomo. Jei ne tik diplomo, verta paanalizuoti praėjusią savaitę paskelbtus valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupės, premjero sudarytos iš akademikų, teisės praktikų, pirmaujančių verslo bendrovių, didžiausių verslo, studentų, viešojo sektoriaus asociacijų atstovų, išvadas.

O jose konstatuojama: tik 58 proc. bakalauro absolventų dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Dalis aukštųjų mokyklų priima nepasirengusius studijuoti jaunuolius: 2018 m. planuojamos įvesti minimalios 4 balų stojimo kartelės neatinka šiais mokslo metais į Mykolo Romerio universitetą (MRU) įstoję 63 proc. pirmakursių, į Klaipėdos universitetą (KU) – 49, Šiaulių (ŠU) – 43, Edukologijos (LEU) – 32 proc.

Prie to verta pridurti, kad lėšų visas mūsų aukštasis mokslas turi tiek, kiek du vidutinio dydžio Vakarų universitetai. Bet kai kurios lietuviškos aukštosios mokyklos ir tų menkų finansinių išteklių beveik trečdalį išleidžia savo institucijos administraciniams poreikiams. Be to, didelė dalis mūsų šalies investicijų į šį sektorių priklauso nuo ES struktūrinių fondų, kurie po kelerių metų baigsis arba labai sumažės. Pretendentų į aukštąjį išsilavinimą skaičius nuo dabar 26,5 tūkst. iki 2020 m. sumažės iki 16,8 tūkst., nors prieš keliolika metų būdavo ir 46 tūkst. Studentų mažėja – aukštųjų mokyklų beveik ne. Tačiau pagal studijų ir mokslo rezultatus Lietuva gerokai atsilieka.

Tad ar galima toliau mesti į balą milijonus, kad išlaikytume kažkieno ambicijas ir tuštėjančias auditorijas? Premjero sudaryta darbo grupė praėjusią savaitę paskelbė savo vienareikšmį verdiktą: norint padidinti studijų kokybę reikia optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą ir keisti valstybės jam skiriamo finansavimo sistemą.

Valstybė pinigų skirs pagal kokybės formulę

Jau nuo 2018 m. siūloma įvesti naują aukštojo mokslo finansavimo sistemą. Taip pat žadama nuo 1800 iki 700 sumažinti studijų programų, įvesti minimalų 4 balų stojamąjį balą. Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad susidarys visai naujos sąlygos universitetams veikti, neliks krepšelio principo, ir tai savaime vers konsoliduotis net ir tas aukštąsias mokyklas, kurios priešinasi reformai. Bet, kaip pastebi ekspertai, net ir nieko nedarant kai kurios jų per kelerius metus gali atsidurti ties bankroto riba.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus aiškina, kad sutartyse su valstybe bus fiksuoti aukštosios mokyklos įsipareigojimai, o valstybė skirs lėšų jiems įgyvendinti. „Sutartyse atsispindės valstybės užsakymas dėl specialistų rengimo keleriems metams į priekį: kiek ir kokių prašoma parengti, taip pat kokios mokslinės veiklos rezultatų reikia pasiekti. Bus sukurta aiški finansavimo pagal rezultatus formulė, kurioje bus naudojami tokie rodikliai, kaip aukštosios mokyklos mokslo rezultatai, studentų įsidarbinamumo lygis, studijų atitiktis profesijos standartams, užsienio studentų ir dėstytojų skaičius bei kiti“, – sistemos principus detalizuoja E.Butkus.

Žadama maždaug trečdaliu didinti dėstytojų atlyginimus, didinti investicijas į mokslą. Vyriausybė jau yra paskelbusi apie nemokamas bakalauro studijas. Tiesa, nereikės mokėti tik tokiam kiekiui studentų, kurio poreikį „užsakys“ valstybė. Kiti norintieji studijuoti galės mokėti, bet pasirengimo studijoms kartelė – konkursinis balas bus taikomas visiems tas pats.

Ketverius metus truksianti reforma, darbo grupės skaičiavimu, atsieis apie 200 mln. eurų. Vytauto Didžiojo unversiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius lygina: tai daugiau nei metiniai valstybės biudžeto asignavimai visiems šalies universitetams – šiais metais jiems skirta 177 mln. eurų. 150 mln. eurų iš jų bus skirta iš ES struktūrinių fondų portfelio. Lėšų tam iš dalies atsiras ir optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą. Papildomai iš valstybės biudžeto darbo užmokesčiui aukštosiose mokyklos didinti žadama skirti apie 70 mln. eurų.

Pasak ministrės patarėjo, skaičiuojama, kad jau pradiniame etape bus sutaupyta 50 mln. eurų atsisakius nenaudojamo nekilnojamojo aukštųjų mokyklų turto. Be to, numatoma sutaupyti 6–9 mln. eurų mažinant studijų programų dubliavimą, mažinant administravimo sąnaudas – telkiant aukštųjų mokyklų administracijas, optimizuojant jų atliekamas funkcijas. O sutaupytas lėšas bus galima tikslingai investuoti į mokslo ir studijų kokybės didinimą.

Planuojama ir didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus.

Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet, patvirtinant būtinus teisės aktus, o nuo 2018 m. rudens studentai turėtų būti priimami mokytis jau naujai suformuotose aukštosiose mokyklose.

Stiprūs universitetai – už reformą, silpnesni – už save

Tikimasi, kad nauja finansavimo tvarka turėtų būti akstinas aukštosioms mokykloms jungtis, nes lig šiol net tose, kur drastiškai mažėja studentų, o kartu menksta ir jų pasirengimas studijoms, vis tiek stengiamasi išlaikyti savarankiškumą. Savanoriško valstybės finansuojamų universitetų jungimosi pavyzdys kol kas tik vienas: 2010 m. į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) susijungė tuomečiai Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija.

Jungimosi idėją MRU su VU aptarinėja jau beveik metus, bet jokio detalesnio projekto nėra, be to, MRU nori, kad teisės studijos turėtų likti autonomiškos nuo VU. Apie jungimosi ketinimus šiemet paskelbė ir VDU su LEU, bet darbo grupė šiems universitetams numačiusi kitokią transformaciją: VDU turėtų patekti į naujai steigiamą Kauno universitetą, o LEU būti prijungtas prie Vilniaus universiteto.

Darbo grupė siūlo, kad Vilniuje ir Kaune veiktų du plačios aprėpties universitetai, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje (pastarasis specializuotųsi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse). Kaune savarankiškai dar veiktų LSMU, o dabartinis MRU filialas taptų Policijos akademija. Vilniuje atsirastų jungtinė menų akademija, sudaryta iš Vilniaus dailės bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, taip pat Karo akademija. Šiauliuose ir Panevėžyje galėtų veikti Vilniaus ir Kauno universitetų padaliniai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2017-m