Praėjusią savaitę paskelbti duomenys, kiek ir kokių brandos egzaminų ketina laikyti šiųmečiai abiturientai. Nors pats pretenduojančiųjų laikyti egzaminus būrys šiek tiek padidėjo (prašymus pateikė 34 kandidatais daugiau nei pernai), tendencija rinktis mažiau egzaminų tebėra pastebima. Šiemet vienam egzaminų sesijos dalyviui vidutiniškai tenka 3,24 egzamino, pernai, kai privalomų laikyti egzaminų skaičius abiturientams buvo sumažintas iki dviejų, jų teko 3,26. Anksčiau dėl didesnio privalomų egzaminų skaičiaus rodikliai būdavo aukštesni.

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktoriaus Sauliaus Zybarto nuomone, mažėjantį vidutinį pasirinkimų skaičių lemia didėjantis buvusių mokinių (2010 m. – 634, 2011 m. – 946 kandidatai) ir eksternų (2010 m. – 694, 2011 m. – 899) skaičius, nes tokie egzaminų sesijos dalyviai paprastai renkasi mažiau egzaminų.

Šturmuos universitetus ir kolegijas

Brandos atestatui gauti mokiniai ir buvę mokiniai privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas jų – privalomasis lietuvių kalbos (gimtosios) arba lietuvių kalbos (valstybinės), kitą mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti iš valstybinių matematikos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,) arba mokyklinių gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), geografijos, dailės, muzikos, muzikologijos ir technologijų egzaminų. Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, o iš viso laikyti – ne daugiau kaip šešis.

Norintieji stoti į kolegijas privalo būti išlaikę bent du, į universitetus – mažiausiai tris valstybinius egzaminus. “Apie tai, kad daugiau jaunimo ketina rinktis studijas aukštosiose mokyklose, liudija didėjantis valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikančiųjų skaičius. Be to, daugėja norinčiųjų pagerinti anksčiau laikytų brandos egzaminų rezultatus”, – tvirtina švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Pasirinkusiųjų laikyti valstybinį lietuvių (gimtosios) kalbos egzaminą būrys šiemet augo smarkiausiai – jam užsiregistravo beveik dviem tūkstančiais kandidatų daugiau nei pernai. Beveik tiek pat sumažėjo pageidaujančiųjų laikyti mokyklinį lietuvių (gimtosios) kalbos egzaminą. Stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas privalo išlaikyti šį egzaminą valstybiniu lygiu, o mokyklinio brandos lietuvių kalbos egzamino pakanka tik priėmimui į profesinę mokyklą.

Pasiteisino naujo tipo egzaminas

Apie ką dar byloja abiturientų pasirinkimai? “Palyginti su 2010-aisiais, valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo tendencijos iš esmės nesikeičia. Be privalomojo lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino, tradiciškai populiariausi tie patys anglų kalbos, istorijos ir matematikos valstybiniai brandos egzaminai, kuriuos pasirinko laikyti per 20 tūkst. kandidatų. Tačiau jau antrus metus iš eilės didėja geografijos mokyklinio brandos egzamino populiarumas, taip pat vienu populiariausių egzaminų tampa vienintelis ugdymo procese vykdomas technologijų mokyklinis brandos egzaminas. Tai įrodo, kad šis pernai įvestas egzaminas, kuris vykdomas ugdymo proceso metu, pasiteisino. Norėčiau pridurti, kad panašaus tipo vertinimo instrumentas yra dabar modeliuojamo brandos darbo, kurį planuojama įvesti nuo 2013 m., prototipas. Brandos darbas leis mokiniams pademonstruoti savo gebėjimus jiems priimtiniausiu būdu – atliekant analitinį darbą, sukuriant produktą pasitelkus technologijas ar meninės raiškos būdu. Tai sukels mažiau streso”, – tvirtina S.Zybartas.

Keliomis dešimtimis daugiau kandidatų pageidauja laikyti valstybinį informacinių technologijų, taip pat valstybinį anglų kalbos bei chemijos egzaminus.

Populiariausių valstybinių brandos egzaminų eilutėje povalstybinio lietuvių kalbos egzamino šiemet rikiuojasi: valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas – 21,5 tūkst. kandidatų, valstybinis istorijos – 21,3 tūkst. kandidatų, valstybinis matematikos – 20,6 tūkst. kandidatų. Mokslo metų pradžioje Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 40,5 tūkst. abiturientų: 17,2 tūkst. dvyliktokų ir 23,3 tūkst. ketvirtų klasių gimnazistų.

Naujovės – šeštadieniai ir egzaminų lapai

Pagrindinė brandos egzaminų sesija bus pradėta gegužės 7-ąją užsienio kalbos (vokiečių) egzaminu. Tvarkaraštyje numatyta ir kitus užsienio kalbos egzaminus vykdyti šeštadieniais, netrikdant mokslo metų pabaigos kitiems pamokas tebelankantiems moksleiviams. Tai naujovė, nes pernai brandos egzaminai nebuvo vykdomi šeštadieniais.Nacionalinio egzaminų centro atstovų teigimu, dvigubai sumažėjus laikančiųjų mokyklinius egzaminus skaičiui ir maždaug pusantro karto padidėjus centralizuotai laikomų valstybinių brandos egzaminų populiarumui, pailginti sesiją, siekiant kokybiškai įvertinti egzaminų darbus, buvo neišvengiamas žingsnis.

“Nepasakyčiau, kad dėl to sulaukėme daug skundų. Visuomet atsiranda žmonių, kuriems galbūt būtų palankesnis kitoks tvarkaraštis, tačiau svarstydami alternatyvas tarėmės dėl palankiausios daugumai. Brandos egzaminų tvarkaraštis yra intensyvus. Kiekvieną birželio mėnesio darbo dieną vykdomas kuris nors egzaminas. Tačiau šių metų brandos egzaminų tvarkaraštis sudėliotas taip, kad per savaitę būtų vykdomas tik vienas didelės apimties, tradiciškai populiarus egzaminas. Taigi stengėmės sudaryti galimybę pailsėti tarp pasirinktų egzaminų”, – pabrėžia S.Zybartas.

Kita naujovė – pirmą kartą kandidatams bus siūlomi užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) ir lietuvių kalbos egzaminų užduočių atsakymų lapai. Taigi užduotys su atsakymų lapais atsiras visuose egzaminuose, išskyrus matematiką. “Atkreipčiau dėmesį, kad patys atsakymų lapai nėra naujovė – jie naudojami nebe pirmi metai, o įvedami vykdant švietimo ir mokslo ministro 2008 m. patvirtintą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tobulinimo 2008–2012 m. priemonių planą. Šie pakeitimai iš karto po įvykusio egzamino jį laikiusiajam leis išsinešti savo užduoties sąsiuvinį, o nuo 2012 m. – matyti savo darbą ir jo įvertinimą internete.

Kitąmet planuojama įvesti likusio matematikos valstybinio brandos egzamino atsakymų lapą. Dar viena būsimų abiturientų laukianti naujovė – tai, kad populiarus geografijos mokyklinis brandos egzaminas įgis valstybinio brandos egzamino statusą ir bus vykdomas centralizuotai, taip pat naudojant atsakymų lapą.

“Manyčiau, kad laipsniškas mokyklinių egzaminų atsisakymas (pernai nebebuvo vykdomi mokykliniai matematikos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų ir užsienio kalbos egzaminai) pasiteisino dėl kelių priežasčių. Pirmiausia mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinimo sistemos yra skirtingos: kriterinė, kai pažymys rašomas pagal pasiektus kriterijus (mokyklinis brandos egzaminas, aukščiausias pažymys – 10), ir norminė, kai balas buvo rašomas pagal tai, kiek procentų egzaminą išlaikiusiųjų kandidatas pralenkė (valstybinis brandos egzaminas, aukščiausias balas – 100). Šios dvi vertinimo sistemos nėra sulyginamos. Kadangi kandidatai, išlaikę to paties dalyko skirtingo tipo egzaminą, galėjo stoti į tą pačią specialybę, jų egzaminų rezultatai negalėjo būti vienareikšmiškai tarpusavyje palyginami”, – aiškina S.Zybartas.

Kita priežastis, kad skirtingi egzaminai buvo rengiami pagal skirtingus kursus: mokyklinis egzaminas – iš bendrojo kurso, o valstybinis – iš išplėstinio. Todėl mokyklai baigti buvo taikomi skirtingi minimalūs reikalavimai.

Trečia, visuose valstybiniuose egzaminuose, kurie neturi mokyklinio egzamino atitikties, nustatyti slenksčiai, leidžiantys kandidatams prognozuoti savo rezultatus. Pavyzdžiui, jau dabar žinoma tokių egzaminų preliminari egzamino išlaikymo riba yra 40 proc. bendrojo kurso taškų.