Premjeras Algirdas Butkevičius ir socialdemokratai išsaugo didelį populiarumą dėl visiškai objektyvių priežasčių, nors jų pačių nuopelnų čia nėra – gyvenama Andriaus Kubiliaus Vyriausybės įdirbio sąskaita.

Praėjusią savaitę paskelbtos kelios apklausos, darytos skirtingų agentūrų, bet vienodai rodančios neblėstantį premjero Algirdo Butkevičiaus ir jo vadovaujamos Socialdemokratų partijos populiarumą, sukėlė nelauktai skausmingą reakciją – socialiniai tinklai virė nuo komentarų apie „baudžiauninkų tautą“, solidžiuose portaluose politologai samprotavo apie A.Butkevčiaus atsparumo kritikai paslaptis.
Ir privačiuose pokalbiuose, ir viešojoje erdvėje tvyrojo vienas klausimas: kaip nieko nedaranti, strateginius valstybės projektus vieną po kito žlugdanti Vyriausybė, vadovaujama nuolat nusišnekančio ir kelis kartus per dieną nuomonę keičiančio premjero, suformuota koalicijos, kurios viena pusė nuteista už sukčiavimą, o kita pusė niekina Lietuvos nepriklausomybės simbolius, praėjus metams nuo darbo pradžios išsaugo tokį populiarumą?
„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, lygiai trečdalis – 33,5 proc. Lietuvos gyventojų laiko A.Butkevičių geriausiai tinkamu Vyriausybės vadovu, už jo vadovaujamą LSDP balsuotų ketvirtadalis rinkėjų – tris kartus daugiau nei už artimiausias konkurentes. Palankiai Vyriausybės veiklą vertina apie 40 proc. apklaustųjų.
Analogiškus rezultatus pateikia ir „Baltijos tyrimai“: tarp aktyvių politikų A.Butkevičius antras, už LSDP balsuotų 28 proc. apklaustųjų, artimiausi konkurentai – konservatoriai ir „tvarkiečiai“ atsilieka bemaž trigubai, pasitikinčiųjų Vyriausybe – kiek mažiau nei pusė.
Kai kelios agentūros ganėtinai ilgą laikotarpį pateikia daugmaž vienodus rezultatus, galima pagrįstai manyti, kad tie rezultatai nedaug skiriasi nuo tikrovės.
Žinoma, negalima pamiršti dar per 2011-ųjų vasarį vykusius savivaldybių tarybų rinkimus išryškėjusio, o pernai prieš Seimo rinkimus pasitvirtinusio fakto: tiksliai nustatyti konservatorių partijos reitingų viešosios nuomonės tyrimo agentūros nesugeba. Dėl socdemų daugmaž pataiko (su tendencija pagerinti), dėl Darbo partijos pataiko, dėl „Tvarkos ir teisingumo“ pataiko, dėl liberalų pataiko, o dėl Tėvynės sąjungos kala mažne perpus pro šoną, su tendencija rodyti mažiau.
Tarp politikų sklandančius įtarimus (ypač sustiprėjusius prieš mėnesį, kai kalbėdamas per LRT agentūros „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys „tvarkiečių“ įvardijo vieną reitingą, o po dviejų dienų spaudoje publikuotoje toje pačioje „Vilmorus“ apklausoje šis buvo pusantro karto mažesnis) galėtų patvirtinti arba paneigti tik jų pačių užsakymu atlikti tyrimai, kurių kažkodėl niekas nesivargina daryti, mat kurti sąmokslo teorijas lengviau.
Svarbiausia priežastis, neleidžianti abejoti apklausų rodomu valdančiųjų populiarumu, yra tas paprastas faktas, kad visus šiuos metus gyvenimas Lietuvoje nuolat gerėjo. Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo mėnesį (kada ir darytos Vyriausybei palankios apklausos), 15 proc. gyventojų teigė, kad jų finansinė padėtis per metus pagerėjo, 60 proc. – kad nepakito. 21 proc. tikėjosi, kad ateityje jų finansinė padėtis dar pagerės. Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas manė, kad per šiuos metus Lietuvos ekonomika pagerėjo.
Tai nestebina, nes dėl ankstesnės Vyriausybės atliktų reformų ir verslo bei eksporto skatinimo programų į 2013 metus Lietuva įžengė turėdama sparčiausią ekonomikos augimą Europos Sąjungoje. Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas pasiekė 70 proc. bendrojo ES vidurkio ir didėjo toliau – tai pats geriausias rezultatas nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Ketverius metus trukęs ekonomikos augimas, anksčiau daugiausia paremtas eksportu ir matomas tik statistinėse ataskaitose, nuo kurių „paprastam žmogui“ nei šilta, nei šalta, pagaliau pradeda pasijusti ir Lietuvos vidaus rinkoje.
Atsigavus nekilnojamojo turto rinkai, vėl įsivažiuoja statybos, rangovai skundžiasi, kad Vilniuje projektų eigą stabdo statybininkų trūkumas, – vadinasi, vėl atsiveria darbo rinka mažai kvalifikuotiems darbininkams. Įsibėgėjo prekyba automobiliais – šiemet sudaryta per 300 tūkst. sandorių, o tai ne tik pinigai, bet ir užsakymai tūkstančiams provincijos meistriukų, kurių nemaža dalis formaliai laikomi bedarbiais. Tad oficialus, šiek tiek per 10 proc. siekiantis nedarbas iš tikrųjų gerokai mažesnis.
Kodėl šie žmonės turėtų nemėgti Vyriausybės? Kad ji kažkokį „ševroną“ išvijo? O jis užsakymų parvaryti pilną „tralą“ mašinų ir sutvarkyti joms kėbulus duos? Taigi.
Politologai ir apžvalgininkai piktinasi ir šaiposi, kad Vyriausybė per metus nepriėmė nė vieno paminėti verto sprendimo, tik darbo grupes kūrė, o paskui jų pasiūlymus į šiukšlių dėžę metė. Betgi žinoma: jei valdžia nieko nedaro, tai, verslo požiūriu, elgiasi geriausiai iš visų galimų būdų – užtikrina stabilumą.
Didžiausia praėjusios savaitės žinia, kad Lietuva pagal sąlygas verslui per metus pakilo iš 27-os į 17 vietą ir pirmą kartą pagal šį rodiklį aplenkė Estiją, tik patvirtina, kad dėl Andriaus Kubiliaus Vyriausybės 2011–2012 m. atliktų reformų verslui šiemet gyventi buvo gera, jį pradėti buvo dešimt kartų paprasčiau, o gauti paskolą – dvigubai lengviau.
Iki rinkimų dar toli, visos opozicinės partijos gyvena atsipūtusios, tad natūraliai praranda reitingus, kurių joms šiandien ir nereikia. Žiniasklaida, ypač provincijoje, liežuvį iškišusi laukia A.Butkevičiaus pažadėtos spaudos pirkimo programos, nes per A.Kubiliaus taupymą gyveno badmečio sąlygomis. Visos neigiamos tendencijos – verslo sąlygų bloginimas, investuotojų išėjimas, kvalifikuotų specialistų vijimas iš valstybinių agentūrų – matomos tik tuo konkrečiai besidominčių žmonių, be to, pirma, vyksta Vilniuje, antra, kol kas tėra tendencijos, o ne pasekmės, tad absoliuti dauguma žmonių jų nejaučia ir jomis nesidomi.
Antroji aukštų socdemų reitingų priežastis – tos visuomenės grupės, kurias neigiamai paveikė ar paveiks dabartinės Vyriausybės veiksmai, net nebando prieš juos protestuoti. Namudininkai, kurie savo gaminius siunčia paštu ir patiria šoką dėl naujųjų socdemų vadovaujamo Lietuvos pašto įkainių, atvirai sako, kad jiems lengviau savo siuntinių tarnybą susikurti, nei į V.Kudirkos aikštę prie Vyriausybės išeiti. Mokesčiais apkraunamų mažųjų bendrijų savininkų praėjusį penktadienį susirinko vos dešimt, nors nuo pernai jų susikūrė apie tris tūkstančius.
O jeigu gyvenimas Lietuvoje vis gerėjo, tai kodėl valdančiųjų reitingai turėtų smukti? Štai kai A.Butkevičiaus nieko nedarymas atsilieps žmonių kišenei, tuomet ir jo populiarumo „fenomenas“ išnyks.

Jei valdžia nieko nedaro – nei mokesčius keičia, nei naujų reguliavimų įveda, tai, verslo požiūriu, elgiasi geriausiai iš visų galimų būdų – užtikrina stabilumą.