Tūkstančiai lietuvių jau pasisotino Europos, Azijos ar Amerikos įžymybėmis, tad jų žvilgsniai vis labiau krypsta į kitą planetos pusę – į Australiją. Ten viskas atvirkščiai! Juk kai mes niurzgėdami klampojame po žiemos purvynus, australai mėgaujasi vasaros saule ir nuostabiomis bangomis.

"Veido" archyvas

Daugelis keliautojų dar vaikiškose fantazijose kartu su garsiojo Jules’io Verne’o romano “Kapitono Granto vaikai” personažais palei 37 paralelę perkeliavo visą Australijos žemyną. Stebėjosi neįprastais augalais, baidė triukšmingų margaspalvių paukščių pulkus, grožėjosi baikščių kengūrų bandomis. Tačiau net vaikiškos fantazijos negali prilygti tikrovei.

Australija – pats sausringiausias žemynas, tačiau nemažos dalies čia esančios floros ir faunos niekur kitur nerasi. Tik čia ir aplinkinėse salose gali pamatyti echidną, strutį emu, ančiasnapį, paslaptingąjį Tasmanijos velnią ar ypatingą sumedėjusį papartį. O ko vertas įspūdingasis Didysis koralinis rifas, kuriam vis labiau graso šylantis klimatas ir didėjanti vandenynų tarša.

Be to, Australija išsiskiria ir kaip itin spalvingas žemynas. Čia stūkso Mėlynieji kalnai, apaugę eukaliptų miškais, o garuojantis eterinis aliejus tarsi melsva skraiste apgaubia kalnus. Daugelis keliautojų svajoja pamatyti Uluru, arba Erso, uolą – vieną didžiausių uolų pasaulyje ir pasigrožėti, kaip leidžiantis saulei skaisčiai raudona uola nusidažo auksine, vėliau rožine ir skaisčiai avietine spalva, o sutemus tampa violetinė.

Aplankius Uluru uolą vertėtų užsukti ir į Kata Čiuta, arba Olgos kalvas, – tai maždaug 30 apvalių uolų grupės, išnyrančios dykumos lygumoje. Jos atrodo tarsi suakmenėję debesys ar milžinų galvos, kyšančios smėlio jūroje. Ir Kata Čiuta, ir Uluru aborigenams yra šventos vietos, kurios jų mituose minimos kaip sapnalaikis – mitinis laikas, kai žmonių protėviai, įvairios toteminės būtybės kūrė kalnus, ežerus, gamtos reiškinius. Tai nenutrūkstama laiko erdvė, kurioje praeitis susiliečia su dabartimi.

"Veido" archyvas

Nufotografuosi aborigeną – pavogsi jo sielą

Australiją galima vadinti keliautojų Eldoradu, tačiau ši šalis didžiulė ir norint apžiūrėti visas įžymybes reikia turėti labai daug laiko… ir labai daug pinigų. “Turint daug laiko didelius atstumus galima įveikti autobusu arba išsinuomojus automobilį. Lėktuvu galima keliauti greitai ir patogiai, tačiau nors yra ir pigių oro linijų, vis tiek tai gana brangus susisiekimo būdas”, – patirtimi dalijasi Australijoje kartu su tėvu keliavęs vilnietis Gediminas Pateckas. Tarkime, skrydis iš Sidnėjaus į Kanberą į abi puses kainuotų daugiau nei 1000 Lt.

Per tris savaites Australijoje lietuviai aplankė Sidnėjų, vyno regionus Naujajame Pietų Velse, Kanberą, kelias naktis praleido nacionaliniame parke kaimo turizmo sodyboje, nuvažiavo į Mėlynuosius kalnus, spėjo pasimėgauti ir žaviais paplūdimiais. Tiesa, lietuvių kelionės finansinę naštą gerokai palengvino Australijoje gyvenantys draugai, nes keliautojai galėjo apsistoti pas juos.

Pažintį su Australija G.Pateckas pradėjo nuo Sidnėjaus. Mieste grožėjosi kaip žiedu besiskleidžiančiu garsiuoju Operos teatro pastatu, uostu, Harboro tiltu, vaikštinėjo po įspūdingą zoologijos sodą, lankėsi jūrų muziejuje, užsuko ir į paplūdimį. “Menly rajone yra labai įdomi žibintais padabinta pėsčiųjų gatvė, beveik tokia pati kaip J.Basanavičiaus gatvė Palangoje, vedanti tiesiai į paplūdimį. Čia daug restoranų ir sporto įrangos, ypač banglenčių, parduotuvių”, – netikėtą įspūdį pamena Gediminas.

"Veido" archyvas

Sidnėjuje keliautojas pirkdavo dieninį traukinio bilietą, kainuojantį apie 30 Lt, kuris galioja ir keltuose.

Iš Sidnėjaus keliautojai patraukė į Australijos sostinę Kanberą. Joje daugybė muziejų ir meno galerijų, iš kurių G.Pateckas suspėjo aplankyti du – Australijos nacionalinę galeriją ir Nacionalinį Australijos muziejų. “Nacionaliniame Australijos muziejuje galima susipažinti su visos šalies kultūra ir buitimi. Tačiau nors muziejus ir milžiniškas, mums didelio įspūdžio nepadarė: jis gana, vakarietišku stiliumi pririnkta visko po truputį. Daug labiau patiko Nacionalinė galerija, kurioje grožėjomės įspūdingu aborigenų menu, kitomis vertybėmis”, – vardija vilnietis.

Ar teko keliautojams daugiau susidurti su paslaptinga aborigenų kultūra? “Aborigenai – atskira etninė ir kultūrinė visuomenės grupė. Ir šiandien vis dar galima pastebėti trintį tarp aborigenų ir baltųjų. Tai suprantama, nes baltieji vietinius gyventojus ilgai skriaudė. Tačiau iš baltųjų pusės jaučiamas tam tikras priešiškumas ir skeptiškas požiūris į aborigenų norą dirbti ar gyventi kaip baltieji”, – dalijasi pastebėjimais G.Pateckas.

Beje, aborigenai nemėgsta būti fotografuojami ir gali agresyviai sureaguoti, jei be leidimo bandysi juos įamžinti. Mat jų tikėjimas sako, kad tai yra sielos savinimasis.

Didžiausia pasaulyje smėlio sala

Vis dėlto miestai ir muziejai nėra svarbiausias tikslas, dėl kurio turistai keliauja į Australiją. Daugeliui rūpi vaizdingos jūros pakrantės, šiltas vanduo ir žavios salos. Taigi čia ras ką veikti ir pasyvaus poilsio, ir ekstremalių pojūčių mėgėjas. “Užsimanę šiltesnio klimato ir naujų vaizdų, nusipirkome kelionę iš vietinės kelionių agentūros į Harvio įlankos kurortą, esantį Kvynslande. Penkios dienos kurorte ir skrydis pigiomis oro linijomis iš Sidnėjaus į Harvio įlanką mums kainavo apie 1100 Lt žmogui”, – pasakojo mūsų pašnekovas.

"Veido" archyvas

Šis kurortas garsėja dviem pramogomis: Freizerio sala ir rugpjūčio mėnesį pro salą migruojančiais banginiais.

Priminsime, kad Freizerio sala – didžiausia pasaulyje smėlio sala, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nusipirkus dienos kelionę galima išsamiai susipažinti su salos įžymybėmis, išsimaudyti šiltuose ir skaidriuose ežeruose, kurių ten daugybė. G.Pateckui didelį įspūdį padarė Septyniasdešimt penkių mylių paplūdimys, toks tiesus, lygus ir plokščias, kad jame leidžiasi lėktuvai. Karštą dieną vandenyno vanduo viliote viliojo pasipliuškenti bangose, tačiau keliautojai nesusigundė net kojos kyštelėti, mat buvo perspėti apie grėsmingus ryklius ir nuodingas medūzas.

Pamatyti egzotiškų gyvūnų galima ir mieste

Svarbu paminėti, kad Australija garsėja ir savo nacionaliniais parkais. Jų pasirinkimas didžiulis, o labiausiai verta užsukti į Kakadu nacionalinį parką Šiaurės Australijoje ar Karališkąjį nacionalinį parką, esantį prie Sidnėjaus. Parkuose galima pasigrožėti kalnais, uolomis, iš arčiau patyrinėti neregėtus augalus ar užgniaužus kvapą stebėti laukinius gyvūnus.

“Mane kaip fotografą ir kaip gyvūnėlių mėgėją viliojo nematyti gyvūnai. Labai norėjau išvysti kengūrą, tačiau, kaip vietiniai juokiasi, pirma paragavau kengūros kepsnio. Šių gyvūnų neteko sutikti gana ilgai, kol neapsistojome Namadžio nacionaliniame parke. Ten kengūrų buvo daug, tačiau jos labai baikščios – iš gana toli pastebi žmogų ir skuodžia tolyn”, – pažintį su egzotiškais gyvūnais prisimena G.Pateckas.

Vis dėlto keliautojui pavyko prisėlinti prie atsargiųjų gyvūnų ir namo parsivežti nemažai įdomių nuotraukų. Na, o kartą važiuojant automobiliu net teko staigiai stabdyti, mat per kelią žingsniavo vombatas.

"Veido" archyvas

Australijoje galima išvysti ir daugybę paukščių: įvairiausių rūšių papūgų, pelikanų ir ibių. Beje, mums egzotiškų paukščių sutiksi ir kiekviename mieste – vietiniai gyventojai nuolat skundžiasi, kad margaspalvės papūgos nuskabo gėlių žiedus darželiuose ir prikrečia kitokių eibių. Gediminas sako niekad nepamiršiąs neįprasto vaizdo ir garso lietuvio ausiai: Sidnėjuje už miegamojo lango augančiame medyje skardžiabalsiai paukščiai rengdavo susirinkimus – sutūpę vienu metu čerškėdavo daugiau kaip 10 tūkst. žvirblių.

Na, o ryklių dantų, gyvačių ir medūzų, kurios kažkodėl labiausiai mėgsta tuos pačius paplūdimius kaip ir žmonės, nuodų mūsų keliautojams pavyko išvengti.

Ką reikėtų žinoti kiekvienam keliautojui

Australija – brangi šalis. “Daugumai europiečių tai būtų įprastas kainų lygis, amerikiečiams gal šiek tiek brangoka, japonams ar norvegams gal pigiau nei namie, bet lietuviams tai tikrai brangi šalis”, – sako Gediminas.

Keliaujantiems savarankiškai viena nakvynė studentiškuose nakvynės namuose kainuotų per 300 Lt, kemperio nuoma vienuolikai parų atsieitų apie 2160 Lt, o vieta kempinge – apie 60 Lt.

Lietuvių kelionių agentūros už keliones į Australiją užsiprašo stulbinamų sumų – net 20 tūkst. Lt. Keliaujant savarankiškai pinigų galima išleisti gerokai mažiau (kone perpus).

Nors kelionės į Australiją vis labiau populiarėja, praktiškų kelionių patarimų lietuviškuose tinklalapiuose sunkoka rasti. Galbūt vienas geresnių – www.toli.lt. Šiame tinklalapyje susisteminta kiekvienam turistui svarbi informacija, kaip ir kur pigiau nusipirkti lėktuvo bilietą ar kur rasti pigesnę nakvynę.