"Scanpix" nuotr.

Austrijos prezidentu išrinktas Alexanderis Van der Bellenas (72 m.), antrajame rinkimų ture gegužės 22-ąją surinkęs 0,6 proc. balsų daugiau nei varžovas Norbertas Hoferis (45 m.).

Šie Austrijos prezidento rinkimai buvo sensacingi keliais atžvilgiais. Į antrąjį rinkimų turą išėję nepriklausomas kandidatas A.Van der Bellenas ir Laisvės partijos atstovas N.Hoferis nurungė kandidatus, kuriuos iškėlė stipriausios Austrijos politinės jėgos – Socialdemokratų ir Liaudies partijos.

Išrinktasis A.Van der Bellenas viešai vadina save pabėgėlio sūnumi ir turi tam pagrindo.

Pirmajame ture daugiausiai balsų surinko N.Hoferis (35,1 proc.). Apie 12 procentinių punktų nuo jo atsilikusio A.Van der Belleno pergalė antrajame ture tapo įmanoma tik todėl, kad dauguma pralaimėjusių kandidatų šalininkų susivienijo prieš N.Hoferį.

Išrinktasis A.Van der Bellenas viešai vadina save pabėgėlio sūnumi ir turi tam pagrindo. Jo tėvas kilęs iš Rusijos bajorų, o šie savo ruožtu – XVIII a. į Rusiją atsikėlusio olando palikuoniai. Išrinktojo prezidento seneliai 1919 m. iš Pskovo gubernijos persikėlė į Estiją, kur jiems teko pakeisti vieną pavardės raidę. Kadangi vokiškas priešdėlis von, nurodantis aristokratišką kilmę, Estijoje buvo įstatymu uždraustas, von der Bellenai prisiminė savo olandišką kilmę ir tapo Van der Bellenais.

Išrinktojo prezidento tėvas 1934 m. įgijo Estijos pilietybę, vedė estę Almą Siebold. 1940 m. jiems teko bėgti nuo sovietinių okupantų. A.Van der Be­llenas gimė Vienoje 1944 m. Šeima netrukus vėl pasitraukė nuo sovietų kariuomenės į Tirolį.

A.Van der Bellenas yra ekonomistas, Insbruko universiteto profesorius emeritas. Jis ilgai priklausė Austrijos socialdemokratų partijai, paskui prisidėjo prie Žaliosios alternatyvos partijos. A.Van der Bellenas buvo renkamas į parlamentą, Vienos miesto tarybą. Jis pasisako už vieningą Europą, yra federacijos šalininkas.

Jo pralaimėjęs konkurentas N.Hoferis atstovavo Laisvės partijai žemesniuosiuose parlamento rūmuose ir buvo jų pirmininkas. Laisvės partija Austrijoje yra trečia pagal svarbą ir įtaką. 2013 m. parlamento rinkimuose ši partija gavo 20,5 proc. balsų (Vienoje – 30 proc.). Partija gina liberalaus kapitalizmo principus: pasisako už mažus mokesčius, minimalų valstybės kišimąsi į ekonomiką ir derina tokias pozicijas su austriškos tapatybės bei individo laisvės puoselėjimu.

N.Hoferio rinkimų kampanijos akcentas buvo imigracijos problemos. A.Van der Belleno – atvira, imigrantams draugiška Europa.

1999 m. Laisvės partija pasie­kė palaikymo aukštumas (26,9 proc. rinkėjų balsų). Rinkimuose aplenkta Liaudies partija pakvietė į koaliciją Laisvės partiją, kurios vadovui Joergui Haideriui tada švietėsi kanclerio (premjero) postas. Tačiau J.Haideris jau buvo skandalingai pagarsėjęs dėl savo palankių atsiliepimų apie Hitlerį (abu J.Haiderio tėvai prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausė Austrijos nacistų partijai). Kitos Europos Sąjungos narės pagrasino diplomatiniu boikotu.

Nors J.Haideris atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų ir netapo ministru, vyriausybėje buvo du Laisvės partijos atstovai. 2000 m. vasarį ES įvedė Austrijai sankcijas – nutraukė visus valstybinius kontaktus, išskyrus tuos, kurie būtini ES funkcionavimui. JAV atšaukė savo ambasadorių. 2000 m. rudenį tarptautinei komisijai konstatavus, kad Austrijoje paisoma pamatinių žmogaus teisių, šalis normalizavo santykius tiek su ES, tiek su JAV. 2008 m. J.Haideris žuvo per automobilių avariją.

N.Hoferio rinkimų kampanijos akcentas buvo imigracijos problemos. A.Van der Bellenas, ginantis atviros, imigrantams draugiškos Europos idėjas, sulaukė panašiai galvojančių austrų palaikymo. Balsuota ne tiek už A.Van der Belleną, kiek prieš Liaudies partiją, kurią remia mažiau išsilavinę, labiau įgąsdinti rinkėjai.

N.Hoferio pralaimėjimas nepradžiugins Prancūzijos nacionalinio fronto ir jo lyderės Marine Le Pen, kuri sveikino N.Hoferį su pergale pirmajame ture. Europos Parlamente Nacionaliniam frontui ir Laisvės partijai atstovaujantys prancūzų ir austrų deputatai pasisako prieš sankcijas Rusijai.

Laisvės partija Krymą pripažįsta Rusijai ir netgi pritartų Bosnijos-Hercegovinos išardymui – Serbų Respublikos (Republika Srpska) išstojimui iš to darinio.

A.Van der Belleno išrinkimas maža persvara rodo, kad Austrija maždaug perpus pasidalijusi į dabartinės ES šalininkus ir tuos, kurie reikalauja esminių permainų, ypač migracijos politikos srityje.