“Žinote, jūs esate vienintelė mama, kuri nesineša kūdikio autokėdutėje”, – pastebėjo klinikos registratorė. Tuo metu mano dukra buvo kelių savaičių, o automobilinę kėdutę palikau mašinoje dėl to, kad nenorėjau temptis jos laiptais į kliniką. Apsižvalgiau laukiamajame ir supratau, kad čia mes esame vienintelės keistuolės.

Ir taip buvo beveik visur, kur tik mes ėjome. Kūdikiai visur buvo nešiojami automobilinėse kėdutėse – jose jie leido laiką padėti šalia gydytojų laukiamųjų kėdžių, ant tam pritaikytų vežimėlio ratukų, įdėti į parduotuvės vežimėlius arba nešami rankose, iš paskos velkant vilnonį apklotėlį…

Nešiojamoji automobilinė kėdutė jau nebėra vien įtaisas, užtikrinantis kūdikio saugumą automobilyje. Ji tapo apskritai “keliavimo sistemos” dalimi.

Pirkimo manijos aukos

Kūdikių kėdutės šiandien dažnai parduodamos kartu su ratukais, ant kurių jos tvirtinamos, dar dažniausiai turi apklotą kojoms, esant šaltam orui, pagalvėlę galvai prilaikyti ir pagrindą, tvirtinamą automobilyje. Dauguma jų tinka naudoti tik tol, kol vaikas sveria iki devynių kilogramų, – o taip gali nutikti ir apie trečią mėnesį. Dažniausiai jos kainuoja beveik tiek pat, kiek ir daug ilgesniam laikui tinkamos apsukamos automobilinės kėdutės, kurias galima tvirtinti tiek veidu į priekį, tiek į galą ir kurios tinka vaikui nuo dviejų iki penkiolikos kilogramų. Tačiau šeimai, kuri mano, jog nešiojamoji kėdutė tiesiog būtina pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tai – ne priežastis jos nepirkti.

Dauguma tėvų daug negalvoja, prieš naudodami automobilinę kėdutę kaip universalią nešiojimo priemonę. Tačiau, pasak specialistų, yra rimtų priežasčių, kodėl kėdutę reikėtų palikti automobilyje. Mat už patogumą ir mobilumą tenka mokėti nemažą kainą – ir ne tik pinigais…

Plokščios galvos sindromas plinta

Medikai ėmė pastebėti nerimą keliančią tendenciją – kūdikių kaukolės deformacijos atvejų vis daugėja. Tai vadinama plokščios galvos sindromu, arba plagiocefalija, kuri gali atsirasti dėl nuolatinio spaudimo į vieną ir tą pačią vietą. Tai labiau kosmetinė deformacija, bet ji gali išlikti visą gyvenimą, jeigu nebus imtasi priemonių.

Dažniausiai palgiocefalijos priežastimi įvardijamas patarimas miegui guldyti kūdikius ant nugaros, nes pastebėta, kad tokia padėtis mažina staigios kūdikių mirties riziką. Jeigu kūdikio galvavisada yra tokioje padėtyje, kaukolė gali deformuotis.

Deja, miegojimas ant nugaros nėra vienintelė priežastis. Ilgas buvimas automobilinėje kėdutėje taip pat prisideda prie galvos suplokštėjimo, kaip ir ilgas gulėjimas vežimėlyje, sūpynėse ir kituose įrenginiuose, kuriuose kūdikis guldomas ant nugaros.

"Veido" archyvas

Mašinai sustojus, pasiimkite tik mažylį, o kėdutę palikite

Štai JAV daktaras Timothy Littlefieldas, dirbantis klinikoje, kurioje gydoma būtent plagiocefalija, apskaičiavo, jog 30 proc. gydytų kūdikių praleisdavo automobilinėse kėdutėse ar sūpynėse nuo 1,5 iki 4 valandų kasdien. Taip pat pastebėta, kad kaukolės iškrypimas, atsiradęs dėl sėdėjimo automobilinėse kėdutėse ir sūpynėse, yra sudėtingesnis ir sunkesnis, nei tais atvejais, kai atsiranda dėl gulėjimo ant čiužinio.

Logiška išvada – pagal galimybes mažinti kūdikio buvimo automobilinėje kėdutėje ar sūpynėse laiką. Amerikos pediatrų draugija, susirūpinusi dėl plagiocefalijos plitimo, dar 2003 metais išplatino patarimą, kad kūdikiai “turėtų praleisti minimaliai laiko automobilinėse (kai jie nėra automobilio keleiviai) ar kitose kėdutėse, palaikančiose gulėjimą ant nugaros”. Kai kūdikiai miega ar tiesiog guli ant nugarytės, reikėtų retkarčiais pakeisti galvos padėtį, kad būtų išvengta plokščios vietos susidarymo.

Prasta padėtis kūdikiams

Plagiocefalija nėra vienintelė bėda, susijusi su ilgu buvimu automobilinėje kėdutėje. Pasak dr. Jeanne Ohm, chiropraktikos (speciali stuburo korekcijos metodika) specialistės, dauguma kūdikių kėdutėse ir vežimėliuose pakreipia galvą į vieną pusę. “Tai rodo, kad jų stuburo viršutinė dalis netiesi”, – sako J.Ohm. Trumpai pabūti automobilinėje kėdutėje – puiku, tačiau ilgai laikyti kūdikius padėtyje, kurioje jų galva lengviausiai nusvyra į šoną, – nusikaltimas, kuris ateityje turės įtakos stuburo sveikatai. Pasak gydytojos, verčiau tėvai nešiotų vaikus ant rankų ar įvairiose nešioklėse, jei jos užtikrina taisyklingą vaiko vystymąsi atitinkančią padėtį.

Fizinis krūvis tėvams

Kūdikio kėdutė gali sverti panašiai tiek, kiek ir pats mažylis. Nepaisant to, žmonės dažnai tąsosi kūdikius jose po parduotuves. Tai didelė apkrova kiekvieno žmogaus nugarai, o neseniai gimdžiusios mamytės yra ypatingai pažeidžiamos.

Moters kūne hormonas relaksinas išlieka beveik devynis mėnesius po gimdymo. Jis skirtas atlaisvinti sąnariams, kad gimdymo metu atsipalaiduotų dubens kaulai. Tačiau dėl to moteriai labiau kenkia sunkių daiktų nešiojimas. Nors automobilinių kėdučių gamintojai skelbiasi kuriantys vis patogesnius nešioti modelius, iš tikrųjų… visos kėdutės, stuburo specialistų teigimu, yra labai nepatogios nešti. Kėdutę reikia laikyti toli nuo kūno, kad su koja jos nedaužytume, dėl to išlinksta visa viršutinė stuburo dalis. Ne viena mama dėl tokio nešiojimo kenčia skausmus. Tad be reikalo joje mažylio nenešiokite. Jei norite, pvz., kelionėje įmigusio kūdikio nežadinti, verčiau pasinaudokite ratais, ant kurių tvirtinamos automobilinės kėdutės.

Dar viena našta prie kūdikio bagažo

Ne kūdikių svoris pirmomis savaitėmis po gimimo labiausiai išvargina naujus tėvus – vidutiniškai naujagimis sveria apie 3,5 kilogramo. Tačiau sunkus krepšys su vystymo reikmenimis, vežimėlis, papildomi drabužiai – visa tai, ką tėvai jaučia pareigą nešiotis su savimi. Ir šio bagažo dalimi tampa automobilinė kėdutė.

Viena iš priežasčių, kodėl tėvai perka nešiojamąsias automobilines kėdutes, yra ta, kad joje galima iš mašinos išimti vaikelį ir jo neprižadinti. Be abejo, kartais tai būna labai patogu, bet lazda turi du galus. Aš pamenu kelis kartus, kai pasiėmiau dukrą, miegančią automobilinėje kėdutėje, į parduotuvę, bet po dešimties minučių ji atsibusdavo ir reikalaudavo būti paimta ant rankų. Apsipirkimas baigdavosi nešant dukrą ir kėdutę atskirai. Aš patyriau, kad daug paprasčiau pažadinti ją ir įsidėti į slingą, kur ji dažniausiai vėl užmigdavo.

Maža to, automobilinė kėdutė yra nesaugus būdas gabenti kūdikius ne mašinoje. Padėta ant grindų gydytojo laukiamajame ji gali būti netyčia paspirta ar praeinantis žmogus gali ant jos suklupti. Lygiai taip pat nesaugu padėti kėdutę ant stalo – to nepataria nė vienas gamintojas. Išimta iš automobilio kėdutė tampa dar vienu daiktu, kurį tenka nešiotis su savimi. Palikite ją ant galinės sėdynės ir greičiausiai pasijusite be galo lengvi ir laisvi.

Prisilietimų trūkumas

Neseniai pas mus svečiavosi draugai su šešių savaičių sūneliu. Jis užmigo mašinoje, taigi tėvai jį atsinešė su kėdute ir pasidėjo prie pietų stalo. Kai vaikelis prabudo, tėvai jį linksmino sūpuodami kėdutę ir rodydami žaislus. Kai po pietų nusprendėme išeiti pasivaikščioti, jie pritvirtino kėdutę su vaiku prie ratukų. Galiausiai, kai atėjo laikas atsisveikinti, jie įsidėjo vaiką su kėdute į automobilį ir išvažiavo. Jų sūnus automobilinėje kėdutėje praleido tris valandas be pertraukos…

Taigi, automobilinė kėdutė atima iš kūdikių prisilietimo ir stimuliacijos galimybę. Pabandykime įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jei mūsų draugai būtų palikę kėdutę mašinoje. Jų sūnus būtų buvęs laikomas kieno nors glėbyje, sūpuojamas, nešiojamas aplink, galbūt paguldytas ant grindų su keliais žaislais. Akivaizdu, kad jis būtų buvęs daugiau kalbinamas ir daugiau žiūrima jam į akis. Būtų buvę daugiau darbo jo tėvams, bet… visokeriopai naudingiau ir įdomiau vaikui.

Todėl nemažai tėvų, net jau auginusių pirmuosius vaikus automobilinėse kėdutėse, vis dažniau renkasi nešiokles. Tai intuityvus arba sąmoningas jų sprendimas, skatinantis tėvų ir vaikų prieraišumą. Beje, tai patvirtinta daugybės mokslininkų – nešiojimas ugdo vaiko saugumo jausmą, o vėliau – pasitikėjimą savimi.

Automobilinės kėdutės labai gerai atlieka tą darbą, kuriam jos yra sukurtos: apsaugo vaikus įvykus automobilio avarijai. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad automobilinė kėdutė kuo nors naudinga kūdikiui, kelionei jau pasibaigus.