Rudenį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose greičiausiai susirungs demokratas Barackas Obama ir respublikonas Mitas Romney. Kuris iš jų stipresnis, charizmatiškesnis ir, svarbiausia, labiau simpatiškas amerikiečiams?

Barackas Obama savo kaip JAV prezidento įvaizdį formuoja jau ketverius metus, bet nėra lengva pasakyti, ar jis stiprus, ar silpnas prezidentas, ar jis nusipelnė jam avansu suteiktos Nobelio taikos premijos, ar, priešingai, padarė viską, kad šią premiją skyrusi komisija pasijaustų kvailio vietoje.
Sausį sakydamas metinę kalbą JAV prezidentas B.Obama atkreipė dėmesį į didžiausius savo nuopelnus – tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadovo Osamos bin Ladeno ir nuversto Libijos lyderio Muamaro Ghaddafi žūtį. Taip jis siekė pabrėžti savo pasiekimus užsienio politikoje ir rinkimuose nuginkluoti varžovus respublikonus. Mat pagrindinis pastarųjų argumentas rinkimuose nuolat būna tai, kad demokratams prezidentams esą labai prastai sekasi gynybos politikoje, o štai B.Obama įrodė, jog jie neiteisūs.
„Pirmąkart nebėra amerikiečių, besikaunančių Irake. Pirmąkart per du dešimtmečius Osama bin Ladenas nebekelia grėsmės šiai šaliai“, – tuomet pareiškė prezidentas, pradėdamas kovą dėl savo perrinkimo.
Tačiau nemaža dalis analitikų ir oponentai respublikonai B.Obamai negailestingi: jų tikinimu, tai tik žodžiai, o B,Obama yra vienas silpniausių JAV prezidentų per visą istoriją. Štai buvęs Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas (jis irgi siekia tapti respublikonų kandidatu į prezidento postą) netgi pareiškė, kad B.Obama yra toks silpnas prezidentas, jog dėl jo net pačiu silpniausiu prezidentu laikomas Jimmy Carteris atrodo stiprus.
Mittas Romney irgi ne kartą kaltino B.Obamą nesugebant duoti atkirčio neva didžiausiam Amerikai iškilusiam pavojui – Irano siekiui pasigaminti branduolinių ginklų.
Jam ir jį palaikantiems amerikiečiams nė motais B.Obamos siekis šią krizę spręsti taikiai, taikant vien tik sankcijas. Kas, kad prezidentas kartu su Europos Sąjunga sugriežtino sankcijas prieš Irano naftos eksportą ir bankų sektorių – respublikonai aiškina, kad Iraną reikėtų sutramdyti jėga ir B.Obama tiesiog įrodė, kad yra per silpnas tai padaryti.
Dešinieji rinkėjai laikosi tos pačios nuomonės ir pasiryžę balsą atiduoti už tą kandidatą, kuris vėl sugrąžintų JAV anksčiau turėtą, o per krizę prarastą supergalybės statusą. Jų supratimu, tai padaryti galima (ir reikia) demonstruojant raumenis, ir B,Obamos elegancija yra žavinga tik tol, kol kalba nepasisuka apie JAV pozicijas geopolitiniame žaidime.
Vien tai, kad B.Obama kalba apie būtinybę mažinti karinį biudžetą siutina dešiniuosius, sutinkančius kad ir su didesniais mokesčiais, bet kad tik nesumažėtų branduolinių galvučių JAV arsenale.
Beje, pagrindinis B.Obamos ir M.Romney skirtumas – priešų ir draugų balansas. B.Obama savo kadencijos metu pagerino JAV santykius su Europa, ne kartą kalbėjo apie santykių su Rusija atšilimą ir tapo garsaus išsireiškimo “Perkrovimo mygtukas“ autoriumi.
M.Romney net nežada su šia valstybe naudoti diplomatines vingrybes, o kovo pabaigoje sulaukė didžiulio Rusijos ir viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio pareikšdamas, kad Rusija yra „pagrindinis geopolitinis JAV priešas“ ir lygiuojasi į prasčiausius pasaulio veikėjus, įskaitant Siriją ir Iraną, o B.Obamos mėginimai su šia valstybe ieškoti sąlyčio taškų yra apgailėtini ir netgi pavojingi.
„Rusija yra geopolitinis priešas , ir mintis, kad mūsų prezidentas planuoja sudaryti kažkokius sandorius su ja, ir tai, jog jis nenori prieš rinkimus to pasakyti Amerikos žmonėms, kelia didelį nerimą“, – sakė M. Romney.
Tokius žodžius jis ištarė iš karto po B.Obamos ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikimo Seule, kuriame B.Obama neatsargiai ištarė, jog po perrinkimo, kai jau nebereikės galvoti apie rinkimus, jis turės kur kas daugiau lankstumo ir galės su Rusija leistis į didesnius kompromisus.
Beje, B.Obamos minkštumą pajuto ir kitų šalių vadovai. Vokietijos kanclerė A.Merkel yra jį pavadinusi pernelyg švelniu geopolitine prasme, o štai Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy B.Obamą apdovanojo „komplimentu”, kad jis per daug siekiąs visiems būti geras.

Laimės „vienas procentas“?

Dar vienas bruožas, kuriuo pasižymėjo ir iš esmės į JAV istoriją pateko B.Obama – jo kairiuoliška politika. Per pastaruosius keletą metų jis sugebėjo gana radikaliai pakeisti JAV kursą ir iš laukinio kapitalizmo, kuriam lenkiasi respublikonai, nusukti į gana europietišką socializmo pusę. Žinoma, iki Švedijos dar labai toli, tačiau B.Obamos inicijuotos reformos tikrai kvepia kairumu. Jis per ketverius metus sublizgėjo tokiose srityse kaip tos pačios lyties asmenų vedybų propagavimas, abortų įteisinimas, leidimas lengvesnėmis sąlygomis į JAV imigruoti lotynų amerikiečiams, galiausiai – nelegalių imigrantų teisinis legalizavimas.
Jo reformos, ypač sveikatos apsaugos, iš tiesų pavertė JAV kairiąja valstybe, nes amerikiečiai gavo tai, ko niekada neturėjo – privalomą sveikatos draudimą, kur kas didesnes socialines garantijas, pažadą, kad bus pasirūpinta bedarbiais, atkreiptas dėmesys į jaunimo nedarbą.
Respublikonams visos šios temos kelia tik pasipiktinimą, tad Mitas Romney nuolat aiškina, kad būdamas prezidentu pirmiausia turėtų nemažai pasistengti, kad būtų „ištaisytos B.Obamos klaidos“ ir Amerika vėl taptų dešiniąja valstybe, nes tik tokia ji yra konkurencinga ir galinga.
Kad daliai amerikiečių B.Obamos išsišokimai ne prie širdies, parodė ir vadinamieji kadencijos vidurio rinkimai, kuriuos laimėjo ne demokratai, o respublikonai. Tuomet suvilioti rinkėjus jiems tuomet padėjo naujas visuomeninis „Arbatos“ judėjimas. Tiesa, dabar ši arbata yra gerokai atvėsusi, jos įtaka – sumenkusi. Užtat jos vietą užėmė kita labai stambi iš visuomenės kilusi jėga – judėjimas „Okupuok“,
B.Obama yra neabejotinas favoritas tiems, kurie save tapatina su, tarkime, judėjimu „Okupuok“, paskelbusiu 99 proc. „eilinių“ gyventojų kovą su 1 proc. „turtingųjų“. Įdomu tai, kad M.Romney yra tiesiog klasikinis to „vieno procento“ pavyzdys.
Jis yra milijonieriaus sūnus ir niekada nesusidūrė su vadinamųjų „paprastų amerikiečių“ problemomis. Už M.Romney be jokios abejonės balsuos visas Volstrytas, visuomenės elitas ir nemaža dalis viduriniosios klasės amerikiečių, kurių požiūriu išgyvena stipriausi, o “Okupuok“ judėjimas – tai nevykėlių paradas, kuriame dalyvauja tingūs, nieko nepasiekę ir didesnių ambicijų gyvenime neturintys žmonės.
B.Obamai didele grėsme šiuo atveju tampa tai, kad labai daug amerikiečių, daugelį metų ugdytų taip, kad geriausiai išgyventų laukinio kapitalizmo sąlygomis, labiau simpatizuoja būtent tam vienam procentui, vadinasi, ir M.Romney, o ne rūpestingajam ir dosniajam B.Obamai.
Remiantis neseniai atliktos apklausos rezultatais, B. Obama laimėtų rinkimus prieš M. Romnį atitinkamai 51 ir 44 proc. rezultatu, tačiau rinkėjai palankiau vertina M. Romnio siūlomus ekonomikos problemų sprendimo būdus.
Užtat B,Obama savo kairiąsias vertybes artėjant rinkimams stengiasi dar labiau išryškinti ir tikisi, kad palenks bent jau neapsisprendusiųjų širdis.
Štai prieš porą savaičių B.Obama vėl paragino įvesti naują mokestį pasiturintiems amerikiečiams, populiariai vadinamą „Buffeto” mokesčiu, taip pavadintą milijardieriaus ir investuotojų guru Warreno Buffeto garbei. Sakydamas kalbą Floridos Atlanto universitete, B.Obama paragino turtinguosius mokėti „teisingą dalį“. Nors pajamų mokestis daug uždirbantiems amerikiečiams šiuo metu siekia 35 proc., daugybė turtingų investuotojų užsidirba iš investicijų, o tokios pajamos apmokestinamos vos 15 proc. pajamų mokesčiu.
Pagal Senatui pateiktą pasiūlymą, asmenys, kurių pajamos viršija 1 mln. JAV dolerių, turėtų mokėti mažiausiai 30 proc. pajamų mokestį.
„M.Romnis galvoja, kad milijonieriai ir milijardieriai turėtų ir toliau mokėti mažesnius mokesčius nei vidutines pajamas gaunančios šeimos. Tiesą pasakius, pats M. Romnis nemoka teisingos mokesčių dalies“, – teigiama naujausiame B.Obamos rinkimų kampanijos pareiškime.
Beje, M.Romnis sausį paskelbė savo mokesčių deklaraciją už 2011 m. Tada ir paaiškėjo, kad multimilijonierius temoka 14 proc. pajamų mokesčio.
Tačiau žurnalas „Stern“ ironiškai pažymi, jog pats W.Buffetas pernai sumokėjo tik 17,5 proc. pajamų mokestį ir nereikia B.Obamos tauškėjimo apie socialinį teisingumą priimti be jokios abejonės. „Jei B.Obama toks socialiai teisingas, tai kodėl jo prezidentavimo laikotarpiu dar labiau išaugo visuomenės nelygybė, kodėl padidėjo nedarbas, kodėl didžiausios šalies korporacijos ėmė skaičiuoti dar didesnį pelną, nors 60 proc. amerikiečių pasisako už klasinės atskirties mažinimą?“, – klausia M.Romney leisdamas suprasti, kad tariami B.Obamos pranašumai viduriniosios klasės akyse tėra mitas, nors ir malonus ausiai.

Už ką šiandien balsuotų amerikiečiai

B.Obama 51 proc.
M.Romney 44 proc.
Nebalsuotų 5 proc.

Ar JAV vis dar yra svajonių šalis ar tebegalioja posakis “amerikietiškoji svajonė”?

Apklausa Amerikoje
Taip    52 proc.
Ne    44 proc.
Nežinau    2 proc.

Apklausa Vokietijoje
Taip    50 proc.
Ne    43 proc.
Nežinau    7 proc.

Šaltinis: “Bloomberg”, “Reuters”, “Stern”