Stagnuojanti JAV ekonomika, didėjantis priešų būrys užsienyje ir pačių amerikiečių antipatijos – Baracko Obamos trejų metų darbo vaisiai. Tačiau kai kurias klaidas ištaisyti jam dar ne vėlu.

Šį rudenį amerikiečiai vėl rinks prezidentą, bet jau be tokio entuziazmo, kokiu tryško 2008-aisiais. Tuo metu tvyrojusi euforija dėl Amerikos ateities išblėso, o anuomet garbintas tamsiaodis demokratas Barackas Obama pasirodė esąs tik dar vienas eilinis prezidentas.

Šansų būti perrinktas B.Obama beveik neturi. Nors atstovauja demokratų stovyklai, kuriai šiuo metu simpatizuoja 40 proc. balso teisę turinčių amerikiečių, tačiau toli gražu ne visi jie balsuotų už B.Obamą: šiandien jis galėtų tikėtis vos 26 proc. rinkėjų palaikymo. Trejus metus išdidžiai kartojęs „Yes we can“ (Taip, mes galime), o daugeliui amerikiečių buvęs tarsi antrasis Martinas Lutheris Kingas, mažėjančiu populiarumu B.Obama nesistebi netgi pats ir pripažįsta, kad jokio stebuklo neįvyko. Priešingai – daugelis makroekonominių rodiklių netgi pablogėjo.

Ekonomikoje – vien netesėti pažadai

Per 2008-ųjų rinkimus 7,6 proc. siekęs nedarbas jau ir taip atrodė labai didelis, nes amerikiečiai buvo įpratę, kad šis rodiklis neviršija 5 proc.. Bet dabar jis siekia jau 9,2 proc., o kitais metais, JAV statistikos biuro prognozėmis, reikės džiaugtis, jei neviršys 9,25 proc.

Kitas dalykas – JAV dolerio šokčiojimas amerikietiškuose kalneliuose. Juk praėjusių metų vasarą dolerio vertė staiga smuko iki istorinių žemumų, į kurias jį pastūmėjo JAV skolos krizė. Tai dar vienas akmenukas į B.Obamos daržą, nes trūko tik mažmožio, kad JAV būtų tapusios nemokios. Tik paskutinę minutę JAV laikinai išplaukė, dirbtinai padidinusios skolinimosi lubas, o tai reiškia, kad pernai šalies skola palypėjo iki 14,8 trln., o šiemet priartės prie 17 trln. dolerių.

B.Obamai iki šiol nekaip sekėsi tesėti ir kitus su ekonomika susijusius pažadus: suvaldyti infliaciją, kuri pernai metų pabaigoje siekė 4 proc., ar didinti ekonomikos augimą, vis neišsiveržiantį iš 1 proc. ribų.

Bet skaičiai – dar ne viskas. Kol kas neįgyvendinti ir B.Obamos pažadai į nagą suimti turtuolius bei pakelti jiems mokesčius ar pažaboti „godžiuosius bankininkus“. JAV iždo departamento generalinis inspektorius Neilas Barofsky pripažįsta, kad du trečdaliai JAV korporacijų iki šiol nemoka jokio federalinio pajamų mokesčio. Be to, B.Obama pasirodė bejėgis apsaugoti iš namų iškeldinamus paskolų grąžinti nebeišgalinčius amerikiečius, kurių likimai sproginėja kartu su bliūkštančiais nekilnojamojo turto burbulais. O juk kaip tik tai ir yra svarbiausi amerikiečių lūkesčiai ir nusivylimai, genantys juos mosuoti kumščiais prieš Volstrito finansininkus. CNN atlikta apklausa parodė, kad net 60 proc. amerikiečių mano, jog B.Obama daugiausiai dėmesio turėtų skirti bankams ir kitoms finansų institucijoms.

Nesiseka B.Obamai ir kova su klimato kaita. Žadėjęs, kad JAV paseks Europos pavyzdžiu ir prisiims rimtus įsipareigojimus dėl taršos mažinimo, B.Obama buvo nesunkiai perkalbėtas didžiųjų naftos ir anglies gavybos bei perdirbimo korporacijų interesams atstovaujančių lobistų.

Atrodo, kad nė vienoje šių sričių JAV prezidentas B.Obama šiemet nieko gero nebenuveiks: ekonomika per daug inertiška, didžiosios korporacijos per daug įtakingos, o B.Obama turi per mažai laiko, kad ką nors čia dar pataisytų. Tačiau kitose srityse, tokiose kaip sveikatos apsaugos reforma, JAV karinės ambicijos ar JAV reputacija bei įtaka pasaulyje, pokyčiai gali būti gana radikalūs.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.