Idealistinė JAV užsienio politika Rusijos atžvilgiu priėjo liepto galą. Vizitas Estijoje – bandymas taisyti padėtį ir įtikinti tiek sąjungininkus, tiek Rusiją, kad pasaulio policininkas gali daugiau, nei būti vien „giliai susirūpinęs“.

Žinia, kad JAV prezidentas Barackas Obama rugsėjo pradžioje pakeliui į NATO viršūnių susitikimą Škotijoje apsilankys Estijoje ir susitiks su visų trijų Baltijos šalių prezidentais – Toomu Ilvesu (Estija), Andriu Bėrziniu (Latvija) ir Dalia Grybauskaite, Amerikoje praslydo beveik nepastebėta.

Pirmuosiuose JAV žiniasklaidos puslapiuose dabar karaliauja dvi naujienos – JAV oro smūgiai prieš ISIS islamistus jau kiekvienam amerikiečiui keiksmažodžiu tapusiame Irake ir tragedija Fergusone (Misūrio valstija), kur policininkas šešiais šūviais nušovė  paauglį, kuris prieš tai tariamai apiplėšė parduotuvę ir smurtavo prieš tą patį policininką. Galbūt tai tebūtų eilinis įvykis policijos suvestinėje, jei ne vienas faktas: vaikinas buvo juodaodis, o policininkas – baltaodis. Taigi teisybės išsiilgę Fergusono ir ne tik jo gyventojai išėjo į gatves protestuoti prieš policijos smurtavimą ir rasizmą, o paskui juos vakarais į tas pačias gatves patraukė riaušininkų minia, nusiteikusi mėtyti į policiją padegamuosius skysčius ir siaubti parduotuvių lentynas. Teko kviestis net Nacionalinę gvardiją aistroms raminti.

Taigi tokios smulkmenos, kaip B.Obamos vizitas į amerikiečiams kažkur kitoje planetoje esančią Baltijos valstybę, didelio dėmesio tikrai negalėjo sulaukti. Tiesa, kelios didesnės žiniasklaidos priemonės paskelbė sausą žinutę, kurioje pacitavo Nacionalinio saugumo tarybos atstovę Caitlin Hayden, kuri pasakė, jog „esant dabartiniams įvykiams Ukrainoje Jungtinės Valstijos ėmėsi priemonių, kad užtikrintų savo sąjungininkus Vidurio ir Rytų Europoje. Ši kelionė yra galimybė patvirtinti mūsų geležinį įsipareigojimą 5-ajam NATO sutarties straipsniui“.

Beje, kaip pastebėjo „Los Angeles Times“, šis vizitas turėtų supykdyti Rusiją, kaip ir ankstesnio JAV prezidento George’o W.Busho vizitai Baltijos šalyse (Lietuvoje – 2002 m., Estijoje – 2006 m. ir Latvijoje – 2005 bei 2006 m.). Ar tai reiškia, kad B.Obama sugrįžta prie savo pirmtako politikos, kai po 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karo ir JAV ėmus įgyvendinti planus dėl priešraketinio skydo bazių Vidurio bei Rytų Europoje Vašingtono ir Maskvos santykiai įšalo?

Kalbant apie Maskvos ir Vašingtono santykius reikia turėti omeny, kad vienas veikėjas į šiuos santykius visada žiūrėjo paranojiškai arba kaip į nulinės sumos žaidimą, kai vienas žaidėjas laimi, kitas – būtinai pralaimi. Tai tas pats žmogus, kurio akyse G.W.Bushas „pamatė sielą“, bet nepamatė, kokia ji. Kalbu apie Vladimirą Putiną.

Pirmosios B.Obamos kadencijos laikotarpiu (2009–2013 m.) vykdyta santykių su Rusija „perkrovimo“ politika tebuvo V.Putino žaidimas. Rusijai reikėjo pasitaisyti įvaizdį po agresijos prieš Gruziją, sustiprinti karines pajėgas ir susitvarkyti su pasaulinės finansų krizės padariniais. Tam puikiai tiko V.Putino protežė, tuo metu Rusijos prezidentą vaidinęs ir liberalo įvaizdį Vakaruose susikūręs Dmitrijus Medvedevas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m