Premjeras Algirdas Butkevičius į Peterburgą susitikti su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medevedevu ir „Gazpromo“ vadovais vyko po informacinių bombų kruša, pažirusia ūkio ministrei Birutei Vėsaitei viešai suabejojus Vyriausybės energetikos politika.

Lietuvos vadovai su savo kolegomis Rusijoje matosi geriausiu atveju kartą per trejus ketverius metus, tad svarbiausias premjero A.Butkevičiaus kelionės į Baltijos jūros valstybių tarybos posėdį Peterburge tikslas buvo susitikti su Rusijos vyriausybės vadovu D.Medevedevu ir aptarti energetikos, pirmiausia dujų, reikalus. Rusijos pusė irgi rodė didelį susidomėjimą aptarti su Lietuva dujų klausimus: kelios dienos iki premjerų susitikimo Rusijos ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė pareiškė, kad Lietuva galėtų gauti apie 20 proc. nuolaidą dujų kainai, jeigu gražiuoju susitartų su „Gazpromu“. Beje, susitikimas su „Gazpromo“ vadovybe, kurios A.Butkevičius lig šiol stengėsi išvengti, galėjo būti, „Verslo žinių“ duomenimis, Rusijos iškelta susitikimo su premjeru D.Medevedevu sąlyga.
Bent jau susitikimų laikas penktadienį buvo būtent taip sudėliotas: pirma „Gazpromas“, paskui – D.Medvedevas. Tai rodo, kad pastaruoju metu Rusijai itin svarbu bent jau sudaryti įspūdį, kad pasikeitus Lietuvos Vyriausybei pasikeitė ir Lietuvos požiūris į „Gazpromą“. Ne paslaptis, kad Lietuva buvo ES pirmeivė taikant „Gazpromui“ ES III energetikos paketo reikalavimus, pakertančius Rusijos dujų monopolininko pozicijas Europoje. Kainų nuolaidų vilionėmis ir bauginimais atkirsti Lietuvą nuo dujų (kelios dienos iki A.Butkevičiaus vizito į Peterburgą prezidentas Vladimiras Putinas staiga prisiminė kelerių metų senumo idėją nutiesti atšaką nuo “Nord Stream” iki Kaliningrado, lig šiol dujas gaunančio vamzdžiu per Lietuvą) „Gazpromas“ bando pasiekti, kad Lietuva arba atidėtų ES III energetikos paketo įgyvendinimą, arba gerokai sušvelnintų jo sąlygas. Rusijai tai svarbu, nes sukurtas precedentas leistų vėliau taikyti analogiškai švelnias „Gazpromui“ sąlygas ir kitose ES valstybėse.
Čia reikia priminti, jog A.Butkevičius yra net kelis kartus tiek Vilniuje, tiek Briuselyje sakęs, kad jokių kalbų dėl ES III energetikos paketo, numatančio dujų perdavimo, tiekimo ir skirstymo verslų atskyrimą, įgyvendinimo nebus, viskas bus vykdoma dar pagal ankstesnės Vyriausybės parengtą ir pradėtą planą. Tai yra „Gazpromui“ šiuo klausimu – jokių šansų. Iš karto po rinkimų skambėjusios kai kurių socialdemokratų kalbos, kad Lietuvai nereikėtų teistis su „Gazpromu“ Stokholmo arbitraže, pastaruoju metu tarsi pritilo. Ypač po to, kai „Gazpromas“ prieš dvi savaites atsiėmė vieną iš savo ieškinių prieš Lietuvą – dėl Kauno termofikacinės elektrinės.
Tačiau kelionės į Peterburgą išvakarėse trenkė informacinė bomba: du mėnesius it pelė po šluota tylėjusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė staiga išlindo į viešumą Žinių radijo eteryje ir pareiškė, kad Lietuva ES III energetikos paketą galėtų įgyvendinti lėčiau, tuomet, kaip žadėjęs Rusijos ambasadorius, galėtų irgi gauti dujų 20 proc. mažesne kaina. Dar pridėjo, kad ir „Hitachi“ reaktorius Visagino atominei elektrinei nereikalingas, kaip ir visa elektrinė.
Šis ūkio ministrės pareiškimas iš karto nuskambėjo per pasaulį. Verslo naujienų agentūra „Bloomberg“ parašė be ceremonijų (ir gerokai nutoldama nuo tiesos): „Lietuvai reikia „Gazpromo“ dujų, bet ne reaktoriaus, – sako Vėsaitė. – “Hitachi” siūlomas reaktorius atmestas.“ Apie tai, kad išgirdęs ūkio ministrės žodžius premjeras A.Butkevičius stvėrėsi už galvos ir nedelsdamas pareiškė žurnalistams, jog B.Vėsaitė neturi jokio supratimo apie šiuo metu Energetikos ministerijoje ir Vyriausybėje svarstomą Lietuvos energetikos ateitį, „Bloomberg“ pranešime nebuvo nė žodžio. Apie tai, kad „Hitachi“ pasiūlymas, kaip ir Visagino atominio projekto tęsimas, tebėra svarstomas Vyriausybėje – irgi nė žodžio.
Pasauliui B.Vėsaitės “padavimu” buvo pasiųsta aiški žinia: Lietuva atmeta „Hitachi“ ir eina pas „Gazpromą“, kuris siūlo Lietuvai 20 poc. mažesnes dujų kainas. Tiesiog klasikinė informacinė diversija, kurią netruko išplėtoti Rusijos, o įkandin jos – ir tarptautinė žiniasklaida: „Lietuva galvoja apie Rusijos siūlomų dujų kainos nuolaidas“; „Lietuvos ekonomikos ministerija neatmeta galimybės atidėti ES III energetikos paketo įgyvendinimą“; „Lietuvos ministrė dėl „Gazpromo“ nuolaidų siūlo neskubėti su ES III energetikos paketo įgyvendinimu“; „Lietuvos ekonomikos ministrė: dėl „Gazpromo“ nuolaidos ES III energetikos paketas gali ir palaukti“; „Lietuva atsisako savo pastangų sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos“ ir t.t.
Viską vainikavo pranešimas, kuriame jau apibendrinamas ir premjero A.Butkevičiaus pareiškimas, kad B.Vėsaitė šneka apie tai, ko neišmano: „Lietuvos Vyriausybėje – netvarka: ministrė kalba apie atominės energetikos atsisakymą ir draugystę su „Gazpromu“, premjeras tai neigia.“
Kaip sakoma – negali ginčytis. A.Butkevičiaus Vyriausybėje, bent jau Ūkio ministerijoje, visiška netvarka: ministrė B.Vėsaitė, iš kurios prieš porą mėnesių, po to, kai ji pabandė į Visagino atominės elektrinės valdybą paskirti skandalingąjį “Leo LT” vadovą Rymantą Juozaitį, buvo atimti visi įgaliojimai bet kokiu būdu daryti įtaką energetikai, toliau atvirai žaidžia „Gazpromo“ ir „Rosatomo“ pusėje.
Nereikia manyti, kad šis B.Vėsaitės išsišokimas atsitiktinis, tik netyčia sutapęs su Rusijos ambasadoriaus dujinėmis vilionėmis ar Rusijos premjero D.Medvedevo užsakytu straipsniu „Lietuvos ryte“, kuriame giriamas “Nord Stream” dujotiekis. Analogiškas D.Medvedevo laiškas paskelbtas ir Lenkijos žiniasklaidoje, kaimynų sostinėje Varšuvoje penktadienį irgi virė didžiulis skandalas: paaiškėjo, kad per pusę „Gazpromo“ ir Lenkijos valstybinės įmonės „PGNiG“ valdoma įmonė „EuroPolGaz“ Peterburge pasirašė susitarimą su „Gazprom Eksport“ dėl dujotiekio „Jamal-2“, kuriuo į Lenkiją būtų tiekiama papildomi 15 mlrd. kub. metrų rusiškų dujų, statybos. O Lenkijos vyriausybė, dviem dienomis anksčiau pareiškusi savo nepritarimą tokiam projektui, nieko apie tai nežinojo! Premjeras Donaldas Tuskas apstulbęs tik gūžčioja pečiais, opozicija pliekia vyriausybę į vienus vartus, Iždo ministerija, atsakinga už valstybinių įmonių kontrolę, rengia neeilinį posėdį ir kviečiasi lenkiškuosius „Gazpromo“ bičiulius ant kilimėlio. Ko gero, skris galvos.
„Gazpromo“ informaciniai žaidimai vienu metu sukompromitavo iš karto dvi – Lenkijos ir Lietuvos vyriausybes, kaip tik tas, kurių veikla labiausiai trikdo Rusijos siekius neleisti Baltijos šalims sulaužyti rusiškos energijos monopolio. Tokių atsitiktinumų nebūna. Įdomu, kiek ilgai premjeras A.Butkevičius kentės „Gazpromo“ ir „Rosatomo“ lobistę B.Vėsaitę savo Ministrų kabinete?

Audrius Bačiulis

ĮKARTAS

Pasauliui B.Vėsaitės “padavimu” buvo pasiųsta aiški žinia: Lietuva atmeta „Hitachi“ ir eina pas „Gazpromą“.