Kino platintojų lobynuose prisikaupė gausybė naujienų, tad balandis po “Kino pavasario” žada būti spalvingas, įdomus ir nenuspėjamas. Pagaliau ekranus pasieks daug metų dėliotas lietuviško kino vargelis “Atsisveikinimas”, vaikai kvies tėvelius paskraidyti su lietuviškai kalbančiais slibinais, galingą aktorių komandą surinkę trimačiai mitologiniai titanai taikysis nukalti tautinį milijoną, o rusiškai keiktis išmokęs niekšelis Mickey Rourke’as susivienys su fatališkąja Scarlett Johansson, kad išspardytų užpakalį geležiniam žmogui Robertui Downey.

Kaip visuomet komerciniame repertuare trumpam pasiplaukiojimui iškils nebūtinų niekaliukų balastas romantinių komedijų, siaubo trilerių ir jausmingų dramų pavidalu. O grandioziškiausią epinę staigmeną parengė “Nualintas saulės” Nikita Michalkovas. Nejaugi mes pamatysime jo prabangųjį superfilmą anksčiau už Kanus?

Lietuviška nelaimė

Dainius Kazlauskas nutaiso liūdną veidą ir skuba važiuoti iš Klaipėdos uosto į Vilnių, o paskui jam dar reikia užsukti į apsnigtą kaimą. Per pusantros valandos jam teks aplankyti kuo daugiau žinomų Lietuvos aktorių, kad jų pavardės atsirastų ant beviltiškai nuobodaus filmo “Atsisveikinimas” reklaminio plakato.

Žymūs teatro, televizijos ir kino veikėjai neturi ką veikti. Kai kurie filme spėja ištarti po vieną frazę, pridaryti į kelnes arba gauti į nosį. Kiti slampinėja atidirbinėdami pažadėtą honorarą ir sugeba per kelias minutes tuos pačius žodžius pakartoti po tris keturis kartus. Bent vieną jų iškirptume, ir niekas nei pablogėtų, nei pagerėtų.

Dar vis įkyriai lenda į akis arklys, bet ką reiškia šis simbolizmas, tikriausiai žino tik pats režisierius.
15 metų pirmam pilno metražo filmui atidavęs Tomas Donela tiesiog perdegė ir nesuprato, kad su tokiu prastu scenarijumi reikėjo geriau patylėti ir nieko net nesiimti. Jis mėgina gelbėtis įspūdingomis melancholiškomis Kipro Mašanausko melodijomis ir kuria muzikinį vaizdo klipą, padedamas nepriekaištingai savo darbą atlikusio operatoriaus Rimvydo Leipaus. Nesinori būti blogu pranašu, bet toks išskydęs epizodų kratinys panėšėja į T.Donelos atsisveikinimą su režisieriaus profesija. Savo šansą jis išnaudojo nesėkmingai ir paleido solidžią pinigų sumą vėjais. Kas gi išdrįs finansuoti kitą jo filmą po absoliutaus fiasko?

Mitologiniai ir šeimyniniai atrakcionai

Mėnesio lyderio regalijas be konkurencijos iš anksto galime rezervuoti fantastiniam veiksmo trileriui “Titanų susidūrimas 3D”. Jau porą mėnesių brukama reklaminė medžiaga akivaizdžiai anonsuoja, kad “Transporterio” ir “Nerealiojo Halko” ištreniruotas Louis Leterrier režisavo įspūdingai kvailą pramoginį reginį su graikų mitologijos elementais ir kompiuterinės animacijos dailininkų nupieštais siaubūnais. Jo strimgalviais lėks žiūrėti visi, kam patiko “2012″, “Mumija”, “Van Helsingas”, “10000 metų prieš mūsų erą” ir kiti komerciniai tuštumėliai.

Lygiai prieš metus 3D invaziją holivudinių animacinių komedijų žanre pradėjo “Monstrai prieš ateivius”. Jie nepateisino lūkesčių ir sukrapštė vos 560 tūkst. Lt. Dabar prodiuseris Jeffrey Katzenbergas vėl grįžta su mažai kam įdomiais herojais – ugnį spjaudančiais ir skraidančiais slibinais bei juos medžiojančiais storais barzdotais vikingais. Filme “Kaip prisijaukinti savo slibiną” trūksta šeimyniniam žanrui privalomo humoro ir simpatijas užkariaujančių charizmatiškų personažų. Vizualūs piešinėliai gražūs ir stilingi, bet siužetas nuobodus ir banalus. 3D efektai ir lietuviškas dubliažas dar šiek tiek trūktelės pardavimą, bet stipriau domins tik berniukus ir kompiuterinių žaidimų bičiulius.

Niujorko istorijos

Balandį ypač dažnai galėsime svečiuotis Niujorke. Drama “Veronika nusprendžia mirti” pirmiausia sudomins neeilinio rašytojo Paulo Coelho kūrybos ir prigesusios gražuolės Sarah Michelle Gellar gerbėjus. Britų režisierės Emily Young diriguojama buvusi vampyrų žudikė demonstruoja geriausią aktorinę formą ir neatskleistą talentą groti pianinu. Po nesėkmingo bandymo nusižudyti gyvenimu nusivylusi pesimistė iš komos prabunda psichiatrijos ligoninėje ir susižavi šizofrenija sergančiu vaikinu. Jie pabėga į laisvę, atranda kitaip nuspalvintą gyvenimą ir ieško meilės prasmės.

Jeigu kriminalais pagardintos nesąmoningos romantinės komedijos “Kur, po velnių, tie Morganai?” ir “Aš pasodinsiu savo EKS” neištirpdė jūsų kantrybės, tai nueikite pasikankinti absurdiškame “Naktiniame pasimatyme” su dar viena neįdomia porele. Daugiaveidis komikas Steve’as Carrellas ir per pastaruosius JAV prezidento rinkimus išgarsėjusi parodijuotoja Tina Fey neriasi iš kailio, beviltiškai maivosi, gašliai demonstruoja tualetinį humorą, keičiasi nejuokingais pokštais, kuriuos lemta suprasti tik naiviems amerikiečiams.

Vardai su pasibaigusia garantija

Nežinia, kas taip apsuko galvą rinkos naujokams “Incognito films”, kad jie nusprendė įsigyti romantinę dramą “Brangusis Džonai”. Ji taikosi į valentininių pasimatymo filmų kategoriją ir vilioja gražių jaunų aktorių porele (Amanda Seyfried + Chaningas Tatumas), tačiau tematiškai ir emociškai dubliuojasi su drama dvyne “Prisimink mane”. Reklaminis teiginys, kad švedo Lasse Halstromo filmas JAV kino teatruose išvertė iš sosto “Įsikūnijimą”, tikrai nepadės parduoti daugiau bilietų, o tik dar labiau paskatins suabejoti, kam reikia leisti du vienodus kūrinius tą patį mėnesį.

Kriminalinis trileris “Tamsos pakraštys” buvo anonsuojamas kaip ilgai lauktas aktoriaus kostiumu pasipuošusio Melo Gibsono sugrįžimas po aštuonerių metų pertraukos. Tačiau JAV kino teatruose jis mikliai užgeso ties 40 mln. JAV dolerių pajamomis ir nepateisino 60 mln. dolerių investicijų. Bondianos režisierius Martinas Cambellas kopijuoja pats save, stengiasi išlaikyti įtampą gaudynėmis, muštynėmis, susišaudymais, sąmokslo teorijomis, politine korupcija ir vienišo didvyrio mūšiu su niekšinga korporacija, bet neblizga ypatingu originalumu. Identiškos intrigos jau buvo išnarpliotos ankstesniuose filmuose daug įdomiau, netgi pats M.Gibsonas kartoja panašų vaidmenį iš trilerio “Sumokėti viską”, tad nereikia per daug stebėtis, kad pažadais maitinti žiūrovai liko nusivylę.

Žinomų vardų (Colinas Firthas, Rebecca Hall, Benas Barnesas) netrūksta ir dramatiškame trileryje “Dorianas Grėjus”, bet jo finansinę sėkmę Lietuvoje lems išleistos kultinio rašytojo Oscaro Wilde’o knygos skaitytojų noras pamatyti ekranizaciją.

Rusiška sensacija

Netikėčiausia ir karščiausia repertuaro naujiena – maestro N.Michalkovo istorinis karinis epas “Nualinti saulės 2. Pirmasis filmas. Pasipriešinimas”. Tai “Oskaro” premija ir Kanų festivalio didžiuoju žiuri prizu apdovanotos 1994 m. dramos su Ingeborga Dapkūnaite tęsinys, kurį sudarys net du filmai, bet nė viename iš jų lietuvių aktorės nebepamatysime. Įdomiausia, kad jau praėjusią vasarą įtakingiausi leidiniai įvardijo 33 mln. dolerių kainavusį prabangųjį filmą rimčiausiu kandidatu 2010 m. Kanų festivalio atidarymo ceremonijai pradėti.

Prestižinio renginio šeimininkai iškilmingąjį seansą tradiciškai atiduoda niekur nerodytam kūriniui. Ką galėtų reikšti N.Michalkovo sprendimas paleisti “Nualintus saulėje” Rusijoje ir kaimyninėse šalyse trimis savaitėmis anksčiau? Nejaugi Kanai pasakė “ne” šešerius metus gimdytam grandioziniam projektui? O gal festivalis pakluso ambicingojo režisieriaus griežtiems reikalavimams? Atsakymus sužinosime tik įpusėjus balandžiui. Nenustebkite, jei kartais “Nualintų saulėje” tęsinio premjera Lietuvoje išauš vėliau, nei oficialiai skelbiama.

Frankofoniškas desertas

Muzikinė dramedija “Koncertas” gal ir nevilioja patraukliu pavadinimu, bet turi ketinimų tapti tyliu mėnesio perlu. Rumunų režisierius Radu Mihaileanu sovietinio gyvenimo kroniką parodijuoja išgalvotu komišku siužetu apie Leonido Brežnevo atleistą orkestro dirigentą, kuris po 30 metų dirbdamas teatro valytoju sugalvoja surinkti senąją smuikininkų gvardiją ir surengti slaptą koncertą Paryžiuje. Situacijų komedija virsta sentimentaliai virkdančia muilo opera ir finišuoja pribloškiančiu styginių instrumentų koncertu pagal Čaikovskio simfoniją. “Cezario” premijomis už geriausią muziką ir garsą apdovanotą filmą verta žiūrėti tik kino teatre su kokybišku įgarsinimu.

Kitas prancūziškas filmas “Gyvasis vandenynas” primins rudenį rodytą dokumentinį atrakcioną “Kelionė po vandenyno gelmes 3D”. Ekologiniame dokumentiniame epe vėl susitiksime su egzotiniais vandenyno gyventojais, kurie turi valgyti, kad išliktų, arba slepiasi, kad nebūtų suvalgyti. Šis filmas išsiskirs tobulu grožiu ir užburiančiu vizualumu, nes režisieriaus Jacques’o Perrino (“Migruojantys paukščiai”) pavardė savaime garantuoja aukščiausio lygio kokybę. Bet jam pritrūks specialiųjų efektų ir erdvinio vaizdo, tad nepavyks privilioti į kiną tiek daug vaikų, kad bent pakartotų “Vandenyno gelmių” užfiksuotą rezultatą.