Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius telefonu su mumis iš Bukarešto, kur dalyvauja Europos liaudies partijos kongrese. Jame taip pat dalyvauja Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip pat Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, daug kitų šalių premjerų. Nors toli nuo Lietuvos, bet vis dėlto lietuviškos aktualijos mums šiuo atveju svarbiausios. Pagrindinis metų politinis įvykis – Seimo rinkimai. Daug įvairių dalykų vyksta aplink juos. Naujausias – balsų pirkimo skandalas. Kviečiate popiet šiandien pasitarimą su teisėsaugos institucijų vadovais. Viktoras Uspaskichas, aplink jo politinę jėgą sukasi įvairūs įtarimai, sako, kad šio skandalo siekis – pašalinti politinį konkurentą. Kaip Jūs vertintumėte tokią reakciją?

Patį faktą ir tai, ką liudija žmonės, ir filmuota medžiaga, ką rodo, iš tikrųjų vertinu labai blogai. Balsų pirkimas, nesąžiningumas rinkimų metu yra tai, ko absoliučiai negalima toleruoti, nes tai gali pakirsti tikėjimą pamatiniais demokratijos dalykais. Aš tikėčiausi, kad teisėsaugos institucijos ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) padarys viską, kad tie atvejai, kurie yra skelbiami, nedelsiant būtų ištirti. Kad nebūtų, kaip kartais būdavo, tiriama dar pusę metų, kai jau būna pasibaigę visiškai rinkimai. Antra, tikiuosi, kad aptarsime, kokių papildomų priemonių turi imtis teisėsaugos institucijos, kuo Vyriausybė gali padėti, kad antrajame rinkimų ture būtų maksimaliai išvengta tokių netoleruotinų dalykų. Be abejo, aš negaliu spręsti už teisėsaugos institucijas, kaip jie įvertins kiekvieną faktą ir kaip tuos faktus įvertins VRK. Kiekviena partija, dalyvaujanti rinkimuose, turi garantuoti, kad jos kandidatai, štabų nariai netoleruotų tokių dalykų ir patys jų neinicijuotų. Aš tikiuosi, kad taip elgsis ir tos partijos, kurios dabar yra opozicijoje, kurios jau planuoja savo koalicijos veikimą, taip pat ir Darbo partiją.

V. Uspaskichas sako, kad taip norima jį pašalinti kaip politinį konkurentą. Kaip Jums tokia reakcija?

Labai keista reakcija. Nenoriu daug apie tai diskutuoti. Visus dalykus, susijusius su rinkimais, sprendžia ne Vyriausybė, o VRK ir atitinkamai teismai, Konstitucinis teismas. Bet tikrai tikėčiausi, kad ir Darbo partijos lyderis padarys viską, kad jo partijos kandidatai antrajame rinkimų ture nesielgtų taip, kaip, ko gero, elgėsi per pirmąjį rinkimų turą.

Ypatingai jautri situacija, susijusi su kalėjimais. Ją savo rašinyje mini „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Paviešintoje medžiagoje apie balsų pirkimo skandalą kalėjimuose kaliniams yra kalbama, kad jų tą dieną nemuš, jeigu jie balsuos už Darbo partiją. Ar situacija kalėjimuose ir tas rinkimų kriminalizavimo momentas, kuris jau sulaukė ir tarptautinių atgarsių, vis dėlto bus ištirtas?

Tikrai tikiuosi, kad teisėsaugos institucijos padarys viską, ir paviešinti faktai bus ištirti nedelsiant. Kalbu apie dienas ir valandas, kad iš ties būtų aišku, ar buvo kokie nors įstatymų pažeidimai, taip pat ir kalėjimuose, ir kad bus viskas išsiaiškinta čia pat ir iki galo.

Premjere, kaip Jūs vertintumėte besiformuojančią naują koaliciją? Ar ne per anksti dalijamas briedis, kuris dar girioj laksto?

Manyčiau, kad tikrai turime sulaukti antrojo rinkimų turo. Tikiuosi, kad antrasis rinkimų turas ir balsavimas bus skaidresnis ir sąžiningesnis ir tikrai bus užkirstas kelias bet kokiems balsu pirkimams. Gal labiau ne kaip premjeras, o kaip partijos pirmininkas pasakyčiau, kad antrajame rinkimų ture mūsų partija TS–LKD turi visas galimybes laimėti pakankamai nemažai vietų būsimajame Seime. Laimėti tiek, kad mes galėtumėm būti net ir didžiausia frakcija būsimajame Seime. Taip pat manyčiau, kad kaip ir prieš visus rinkimus, taip ir prieš antrąjį rinkimų turą kur kas svarbiau yra kalbėti ne tai, kas su kuo sudarys koaliciją, o kokios politikos bus laikomasi, kokie pagrindiniai darbai bus daromi. Ir aš turėčiau pastebėti tą, ką ne vieną kartą jau esu sakęs, kad man girdint taip vadinamos opozicinės koalicijos lyderių kalbas, ir toliau lieka iš tikrųjų labai neramu, kad kai kurie patys svarbiausi dalykai, tame tarpe liečiantys finansų stabilumą ar energetinės nepriklausomybės projektus, gali būti nebeįgyvendinami taip, kaip jie buvo įgyvendinami mūsų Vyriausybės ir mūsų koalicijos.

Naujos ateinančios partijos skelbia ne tiek discipliną, kiek ekonomikos gaivinimą. Kaip Jūs tokius pareiškimus vertinate?

Aš juos laikau pakankamai tuščiais, nes pirmas dalykas, mūsų patirtis rodo, kad be finansų stabilumo nebus ir ekonomikos atsigavimo. Mums pavyko pasiekti, kad ekonomika augtų praėjusiais metais sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tai pasiekti pavyko dėl to, kad laikėmės labai griežtos finansinės disciplinos ir dabar teikiame biudžetą, kurį, be abejo, toliau svarstys ir naujasis Seimas, bet kuriame pagrindiniai disciplinos dalykai yra ir toliau labai aiškiai tęsiami. Mes taip pat visą laiką ieškojome būdų kaip paskatinti ekonomiką panaudojant Europos Sąjungos (ES) pinigus, lengvinant verslo sąlygas. To rezultatus matėme taip pat, vien jau iš to, kad eksportas augo iki tokių apimčių, kokių Lietuva nėra mačiusi, kūrėsi įmonės ir labai sparčiai kūrėsi naujos darbo vietos, ypatingai paskutiniais metais. Šiuo požiūriu, klausydamasis tokių opozicijos pasisakymų, aš negirdžiu jokio naujumo ir jokio konkretumo.

Daugiausia vietų pirmajame ture laimėjusios Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas abejoja suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo nauda. Jis pareiškė spaudai, „Verslo žinioms“, kad terminalas bus našta vartotojams, nekonkurencingas ir abejoja tom sąmatom, kurios yra patvirtintos. Kaip Jūs vertintumėte?

Tai yra visiškai klaidingi vertinimai. Turiu pasakyti, kad aš labiau girdžiu ir dėl to nuogąstauju, kad kai kurie esminiai energetinės infrastuktūros projektai tokios koalicijos su tokiom pažiūrom gali būti iš tikrųjų sustabdyti. O visi skaičiai labai aiškiai rodo ir Lietuvos atveju, ir šalia, mūsų kaimynystėje, pavyzdžiui, Lenkijoje statomo suskystintų dujų terminalo atveju, kad suskystintų dujų pasaulinių rinkų kainos yra ženkliai žemesnės negu „Gazprom“ dujų kainos ir todėl ekonominis SGD terminalo pagrindimas, ne vieną sykį svarstytas ir Vyriausybėje ir Seime, yra absoliučiai aiškus. O su tokiom pažiūrom, su tokia koalicija, kuri dabar skelbiasi, kad bus suformuota, Lietuvos svarbiausių energetinių projektų įgyvendinimas gali būti dėl įvairių priežasčių vilkinimas arba net iš viso sustabdomas.

O kaip vertinate siekius perskaičiuoti VAE projektą?

Skaičiuoti viską iš tikrųjų galima derybose tiek su strateginiu investuotoju, tiek su regiono partneriais. Naujoji Vyriausybė, manau, turės visas galimybes visus skaičius dėliotis ir aiškinti žmonėms. Bet vėlgi tikrai norėtųsi matyti tvirtą būsimos Vyriausybės pasiryžimą energetinės nepriklausomybės projektams, visai energetikos pertvarkai skirti ypatingai didelį dėmesį. Aš tikiuosi, kad kaip ir iki šiol Prezidentė buvo labai reikli šiais klausimais, jos reiklumas ir jos parama tokių projektų įgyvendinimui neleis nukrypti nuo pasirinkto strateginio kelio toms partijoms, kurios nedemonstruoja šiuo metu gilaus supratimo, kokio tikrai norėtųsi.

Ką jūs darytumėt ar darysit su ta viešąja nuomone, kuri buvo žmonių pareikšta referendume?

Aš tikrai dabar nesiimčiau svarstyti. Aš manau, kad tai bus tikrai svarbus klausimas būsimoms vyriausybėms. Mes visą laiką labai aiškiai pasisakėm už atominės elektrinės statybą. Šioje vietoje patariamasis referendumas, kaip sakė prezidentė, ne tiek dideliam žmonių skaičiui pasisakius prieš, galbūt pasisakius labai politizuotomis aplinkybėmis, kai žmonės gal ne tiek vertino pačios atominės energetikos patrauklumą ar jos pigumą, dėl kurio mūsų kaimynai, tiek suomiai, tiek švedai, tiek lenkai, planuoja statyti naujas atomines elektrines. Žmonės galbūt labiau vertino politizuotai, kad tai yra dabartinės Vyriausybės projektas, todėl tas balsų pasiskirstymas, matyt, buvo lemtas ir tokių politinių aplinkybių. Tai aš tikrai norėčiau matyti, kad toliau rimtai bus dirbama tiek Vyriausybės, tiek Seimo, tiek Prezidentės siekiant išties tiek Lietuvą, tiek Baltijos valstybes aprūpinti pačia pigiausia įmanoma elektros energija, nebūnant priklausomiems nuo importo, kaip dabar esame priklausomi – 70 procentų elektros importo iš Rusijos. Tam reikia labai aiškiai matyti, kad be atominės elektrinės bet kokie kiti variantai bus ženkliai brangesni.

Prezidentės pareiškimas dėl trečdalio rinkėjų nemažai aptarinėjamas Lietuvoje. Tokie pareiškimai, kad tik trečdalis nepritaria, Seimo Pirmininkė sako taip pat, kad dalis tik nepritaria žmonių. Bet vis dėlto mes turime įvykusį patariamąjį referendumą. Ar su tokiais valstybių vadovų pareiškimais mes nesidarom panašūs į valdomą demokratiją?

Aš tikrai taip nevertinčiau. Aš ne vieną kartą kartojau, kad patariamasis referendumas buvo organizuotas ne laiku ir nesirūpinant kokiu nors energetinės perspektyvos klausimu, toms partijoms galvojant tik apie rinkimus. Noriu pastebėti, kad jei dabar VRK skelbiami skaičiai yra tikslūs, tai jei referendume būtų dalyvavę puse procento mažiau rinkėjų, referendumas būtų laikomas neįvykusiu. O pusė procento tai yra turbūt tik keliolika tūkstančių rinkėjų. Pati referendumo iniciatyva galbūt ir nebuvo labai išmintinga, bet žmonės pasisakė. Tai turės įvertinti, kaip numato įstatymas, ir Seimas, ir Vyriausybė. Bet kartu turės būti labai aiškiai pasakyta, kokios kitos alternatyvos galėtų būti Lietuvoje įgyvendinamos ir kiek tai kainuos visiems Lietuvos gyventojams ir mokesčių mokėtojams, kiek brangiau kainuos ta pati elektros energija.

Bet, premjere, vis dėlto dėl to skaičiavimo ir manipuliacijų. Na, yra tam tikros demokratijos taisyklės ir Vakaruose jos yra pripažįstamos. Ir blogo tono ženklas būtų jas kvestionuoti. Ar nemanot, kad Lietuvos valdžia kažkaip tai bando kvestionuoti?

Aš tikrai nesiimu nei kvestionuoti, nei manau, kad čia yra labai išmintinga toliau dėl tų skaičių kaip nors kalbėti. Yra faktas, kuris yra žinomas. Patariamojo referendumo nuomonė yra išsakyta, yra žinoma, kiek dalyvavo referendume, yra žinoma, kiek pasisakė už, kiek pasisakė prieš. Ir niekas tų skaičių nekvestionuoja. Klausimas, kaip toliau Lietuva ir Baltijos valstybės turi gyventi. Ta idėja, kuri yra išsakyta ir kuri buvo sakoma ir anksčiau, kad galbūt išsiaiškinus detaliau visus projekto skaičius, po kelių metų dar kartą paklausti žmonių nuomonės, aš manau, kad ši idėja gali būti svarstoma.

Jūs remtumėte antro referendumo galimybę, jei taip čia viskas vyktų?

Aš manyčiau, kad dabar tiesiog reikia sulaukti naujos Vyriausybės ir naujo Seimo. Ir tada susėdus visus dalykus ramiai, o ne dar rinkimų karštinėje, svarstyti.

Ačiū už pokalbį.