Šiemet baltarusių, atvykstančių į mūsų šalies prekybos centrus, palyginti su praėjusiais metais, pagausėjo dvigubai, beveik pusantro karto daugiau jie palieka ir pinigų. Nemažai daliai mūsų prekybininkų tokie kaimynų apsilankymai padeda išgyventi.

Prieš dvi savaites baltarusių antplūdžio sulaukė Vilniaus prekybos ir pramogų centras „Ozas“. Per savaitgalį čia apsipirko apie 10 tūkst. svečių iš kaimyninės šalies. Centro vadovai suskaičiavo penkiolika autobusų iš Baltarusijos, be to, kas trečias automobilis buvo su šios šalies numeriais. Tiek daug svečių mūsų prekybininkai sulaukė, paskelbę iki 70 proc. nuolaidas. Tačiau ir praėjusį ar bet kurį kitą įprastą savaitgalį baltarusiai būriais traukia į Vilniaus prekybos centrus. Atvyksta sausakimšas greitasis traukinys Vilnius–Minskas, kelionių agentūros veža autobusais, nemažai baltarusių važiuoja ir savo automobiliais ar reisiniais autobusais.

Jau beveik metus baltarusiai sudaro 10–30 proc., o atskirose parduotuvėse – net 50 proc. visų klientų. Vidutinė vieno svečio iš Baltarusijos pirkinių krepšelio suma siekia 200–300 eurų. Tad kaimynai su kaupu kompensuoja mūsų prekybininkų patiriamus nuostolius dėl smukusios lietuvių perkamosios galios. Nepanikuoja jie ir dėl to, kad nemaža dalis lietuvių kas savaitgalį plūsta į Lenkijos turgavietes bei prekybos centrus.

Kaimyninėje šalyje mūsų tautiečiai perka viską: maisto produktus, drabužius, avalynę, baldus, buitinę techniką, statybines medžiagas. Kaip, beje, ir baltarusiai pas mus. Tik mūsų kaimynai dažnai šluoja lentynas nesirinkdami net dydžių, nesivargina užsukti ir į matavimosi kabinas.

Prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ sutiktas baltarusis Vitalijus, atvykęs apsipirkti su žmona Galina ir dviem giminaičiais, sakė, kad į Vilnių važiuoja pirkti to, ko nėra Baltarusijoje. Maisto Lietuvoje jis neperka, nes baltarusiški produktai gerokai pigesni, o lietuviškų gana didelis pasirinkimas ir Baltarusijoje.

Trečią kartą specialiai į „Akropolį“ iš Minsko atvažiavęs vyras įsigijo dvejus džinsus, keliasdešimt porų kojinių, apatinių drabužių, penkis megztinius, dvidešimt marškinių. Jo žmona pirko paltą, trejas kelnes, palaidinių, suknelę. Būtiniausių drabužių pora nupirko sūnui, taip pat įsigijo televizorių, elektrinį virdulį, keturias vazas, nuotraukų rėmelių, kitų interjero aksesuarų. „Pas mus nėra jokių įdomesnių, gražesnių daiktų. Perku ne tik sau, bet ir anytai, mamai, sesei, lauktuvių parvežu draugėms. Ieškom tik visame pasaulyje žinomų gamintojų vardų. Nors tokios prekės ir daugiau kainuoja, Baltarusijoje jų arba visai nėra, arba jos tris keturis kartus brangesnės“, – atskleidžia ponia Galina.

Ji tvirtina, kad net ir susimokėjus už vizą 60 eurų tos pačios prekės Lietuvoje atsieina kelis kartus pigiau nei Baltarusijoje, nes už pirkinius galima susigrąžinti dar ir sumokėtą PVM. Tokia lengvata gali pasinaudoti ne Europos Sąjungos piliečiai, Lietuvos parduotuvėse, pažymėtose „Tax Free Shopping“ ženklu, perkantys prekių už daugiau kaip 200 Lt.

Ponios Galinos giminaitė Katia priduria, kad nei ji, nei dauguma tautiečių netaupo pinigų atvykę į Lietuvą, nes nerimauja, kad Baltarusijos rubliai bet kada gali dar labiau nuvertėti. „Nors ekonominė padėtis pas mus dabar stabilesnė nei pavasarį, kai kainos kilo ne dienomis, bet valandomis, o buitinių prekių lentynos buvo tuščios, vis dėlto geriau pinigus išleisti, negu atsibudus vieną rytą sužinoti, kad liko tik trečdalis turėtos sumos“, – mano ponia Katia.

Lengvai leidžia pinigus

Kalbinti svečiai iš Baltarusijos tikino nė karto nenusivylę prekių kokybe, jiems patinka ir lietuviškas maistas, ir pramogos, tačiau juos stebina, kad ne visose parduotuvėse ir kavinėse gali susikalbėti. Pasak ponios Galinos, nemažai pardavėjų net drabužių dydžio rusiškai negali nurodyti. Be to, daugelį baltarusių erzina pasienyje nusidriekusios kilometrinės eilės. Dažnai, kad įvažiuotų į mūsų šalį, jiems tenka laukti tris keturias valandas.

Baltarusiams keliones į Lietuvą organizuojančios kelionių agentūros „Sunny Travel Baltic“ direktorė Kristina Smyk-Boguško mano, kad supaprastinus tvarką pasienyje į mūsų šalį atvyktų dar daugiau svečių iš Baltarusijos. Mat dabar kai kurie nevažiuoja tik todėl, kad nereikėtų pusdienį stovėti prie sienos.

Ponios Kristinos nuomone, prekybininkai taip pat galėtų labiau pasistengti, kad kaimynų atvyktų daugiau. „Jeigu pardavėja galėtų rusiškai išsamiau papasakoti apie prekes, pasiūlyti kokybiškesnių, nors ir brangesnių, baltarusiai dar daugiau pinigų paliktų mūsų parduotuvėse. Jie lengvai leidžia pinigus – per daug nesirenka, ką pirkti, neabejoja dėl kokybės. Teko lydėti vieną ponią, kuri apatinį trikotažą, kainuojantį daugiau kaip 200 Lt, pirko net nesimatavusi“, – baltarusių įpročius atskleidžia K.Smyk-Boguško.

Beje, svečiai iš kaimyninės šalies pas mus atvyksta ne tik apsipirkti – nemažai jų lankosi ir užsienio atlikėjų koncertuose, mėgaujasi SPA procedūromis. Vis dėlto pagrindinis jų tikslas – pirkti. Net tie, kurie į Lietuvą važiuoja kaip į turistinę kelionę, pasak K.Smyk-Boguško, ekskursijose praleidžia mažiau laiko nei parduotuvėse.

„Prieš keletą metų apsipirkti į Lietuvą važiuodavo dažniausiai Baltarusijos verslininkai, turintys reikalų mūsų šalyje. Tačiau vėliau apie mūsų šalį, kaip gerą vietą pirkti, sužinojo vis daugiau baltarusių ir šiandien nemažai jų daliai atvažiuoti į Vilnių tris keturis kartus per metus tapo įpročiu. Savaitgaliais automobilių stovėjimo aikštelėje suskaičiuojame po kelis šimtus automobilių su baltarusiškais numeriais“, – teigia Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius.

Pirkėjų iš Baltarusijos nemažės

Norint atvykti į Lietuvą baltarusiams reikalinga viza, prisideda transporto išlaidos, be to, ir laiko nemažai sugaištama, todėl jie dažniausiai iškart perka po kelis televizorius, drabužių visai šeimai ir visam sezonui.

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ konsultantas Justas Gavėnas pastebi, kad baltarusiai lentynas šluoja ne tik prekybos bei pramogų centruose, bet ir mažesnėse parduotuvėse. Štai prie Vilniaus Liepkalnio gatvėje įsikūrusio prekybos centro „Maxima“ savaitgaliais kas antras stovintis automobilis – su baltarusiškais numeriais.

„Neseniai mačiau, kaip keli baltarusiai krovėsi į vežimėlį visas iš eilės kojines, net nežiūrėdami dydžio. Alkoholio skyriuje išgirdau kito baltarusio pokalbį telefonu. Paklausęs, ką šiandien gersim, jis išgirdo klausimą, ko galima nusipirkti. Kai klausėjas sužinojo, kad yra visko, patarė ir pirkti viską. Tad parduotuvėje vyras ėmė po tris įvairių rūšių gėrimų butelius, kainuojančius po 300–400 Lt“, – pasakoja J.Gavėnas. Ir priduria, kad vidutinis baltarusio namų ūkio apsipirkimo čekis Lietuvoje maždaug trisdešimt kartų didesnis nei lietuvio. Tad mūsų prekybininkai svečių iš Baltarusijos laukia išskėstomis rankomis.

„Ši pirkėjų grupė labai svarbi, nes jų pirkinių krepšelis didžiausias. Baltarusiai ir rusai dažniausiai apsiperka per išpardavimus. Tuomet bendra visų čekių suma skaičiuojama tūkstančiais“, – aiškina L.Panovienė.

„Ozo“ vadovė Inga Navickaitė teigia, kad daugeliui šiame prekybos centre įsikūrusių parduotuvių išgyventi padeda tik baltarusių finansinės injekcijos. Tad organizuojamos įvairios reklamos kampanijos Baltarusijoje apie galimybę pigiau apsipirkti mūsų šalyje, bendradarbiaujama su kelionių agentūromis. Daugelyje prekybos centrų turistams naudinga informacija pateikiama anglų ir rusų kalbomis lankstukuose, per garsiakalbį net pranešama apie mokesčių grąžinimą.

Svečių patogumui iš autobusų stoties į „Akropolį“ ir atgal kiekvieną dieną kas valandą kursuoja mikroautobusas. Įmonės „Toks“ generalinis direktorius Arūnas Indrašius pastebi, kad savaitgaliais baltarusiai dažniausiai atvažiuoja iš Gardino, Lydos, Minsko ir visi grįžta su dideliais nešuliais. Jo nuomone, sumažėję baltarusių srautai Lietuvos prekybininkams būtų didelė netektis.

Tačiau kol ekonominė ir politinė padėtis Baltarusijoje nėra stabili, kaimynų mūsų šalies prekybos centruose nemažės. Ypač daug jų leis pinigus Lietuvos parduotuvėse prieš Kalėdas ir sausio pradžioje. Mat švęsti didžiąsias metų šventes apsipirkdami ir pramogaudami Lietuvoje įprato nemažai baltarusių.

Daugės parduotuvių, orientuotų į baltarusius

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ konsultanto Justo Gavėno komentaras

Pirkėjai iš Baltarusijos didina tik Vilniaus regiono prekybininkų pajamas, tačiau taip kompensuoja smunkantį vartojimą mažesniuose miestuose. Tad sumažėję baltarusių srautai suduotų nemažą smūgį mūsų verslininkams. Ypač nukentėtų prekiaujantieji brangesniais užsienio prekių ženklais. Mat pirkėjai iš Baltarusijos dažniausiai perka tik žinomų gamintojų produkciją, kurios jų šalyje nėra. Prognozuočiau, kad ateityje baltarusių Vilniaus prekybos centruose nemažės: pas mus jiems patogu atvažiuoti, be to, pirkdami įvarius daiktus, jie investuoja savo pinigus, kad šiems nuvertėjus neprarastų santaupų.

Neabejoju, kad ilgainiui verslininkai, jausdami kaimynų poreikį apsipirkti mūsų šalyje, atidarys naujų parduotuvių Minsko plente, taip pat stengsis patenkinti baltarusių poreikius, todėl priims daugiau pardavėjų, kalbančių rusiškai.

Tačiau vien tik iš baltarusių mūsų prekybininkai neišgyventų. Didžioji dalis pirkėjų – vis dėlto lietuviai.