Lietuvos ambasada Minske kasdien išduoda daugiau kaip po 800 vizų į Lietuvą, iš jų 40 proc. – daugkartinių. Ko Baltarusijos piliečiai tikisi ir ką iš tiesų randa Lietuvoje?

“Kelionės į Lietuvą Minske pardavinėjamos ant kiekvieno kampo. Jos nebrangios, netolimos. Važiuodami su šeima taip ir įsivaizdavome – kad šeštadienį apsilankysime Kaziuko mugėje, su gidu pasivaikščiosime Vilniaus senamiestyje, o sekmadienį skirsime laiko apsipirkti, nes jūsų prekybos centrai Baltarusijoje garsėja masto įvairove, garsiais prekių ženklais ir neblogomis kainomis”, – aiškina Vilniuje trečią kartą viešinti Darija Osipovič.
Visai kitokių lūkesčių Lietuvoje turėjo Maksimo Šajunovo šeima, į Lietuvą atvykusi savaitei, o į Vilnių užsukusi tik vienai dienai – į vieną didesnių prekybos centrų. “Išleisti pinigų”, – juokiasi jo žmona Irina ir aiškina, kad nepraleidžia progos čia įsigyti sidabro papuošalų, kurių kainos Lietuvoje šiuo metu yra bent 20 proc. mažesnės, o patys dirbiniai, pašnekovės tikinimu, subtilūs ir skoningi. “Tačiau daugiausiai vietos vis tiek užima drabužiai – jų pirkome visai šeimai. Kainos gal ir nelabai skiriasi, bet pas mus visai kitas asortimentas”, – dėsto pašnekovai.

Prekių krepšelis – standartinis, suma – dviguba

Prabangių automobilių vairuotojai iš Baltarusijos jau Lietuvos pasienyje užverčiami reklaminiais lankstinukais ir skrajutėmis, reklamuojančiomis įvairias prekybos, pramogų vietas, restoranus ir viešbučius.
Prekybos centrai įnirtingai reklamuojasi ir Baltarusijos spaudoje, siūlo baltarusiams specialias, išskirtines sąlygas. Pavyzdžiui, pernai vasarą vienas Vilniaus prekybos centras skelbė akciją “pirk už 1000 Lt ir gauk nakvynę Vilniuje nemokamai”.
Kalbintų pašnekovų tikinimu, ši į pirkimą orientuota informacija savo gausa iš tiesų užgožia informaciją apie lankytinas vietas, gamtos kampelius, parodas, ar koncertus.
“Į mus žiūrima kaip į pinigų maišus, kurie į Lietuvą atvažiuoja leisti milijonų. Gal taip ir yra, nes Baltarusijoje dabar daug turtingų žmonių, bet Lietuvos įvaizdis dabar yra tarsi kokio “šopingo”, “prekybos centro”, – aiškina D.Osipovič. Ją nustebino ir tai, kad informacijos centre jos šeimai irgi pirmiausia buvo pasiūlyta apsilankyti prekybos vietose, o ne pakilti į Gedimino kalną ar nuvykti į Trakus.
Kita vertus, pašnekovė pripažįsta, kad prekintis Lietuvoje baltarusiai iš tiesų mėgsta, bet nemano, kad yra tokių, kurie atvažiuoja į “Akropolį” ar “Ozą” ir net neapsidairę važiuoja namo.
“Vien Vilniuje tikrai yra ką pamatyti: bažnyčios, senoji sostinės architektūra baltarusio akiai yra unikali. Be to, juk čia pati artimiausia Europos sostinė, ir tas europietiškumas čia tikrai juntamas”, – dėsto ponia Darija, pabrėžianti, kad jai Lietuvoje patinka ir siūlomos pramogos šeimai, pavyzdžiui, ledo arenos, boulingas. Pastarosios paslaugos, pašnekovės teigimu, Lietuvoje šiuo metu yra šiek tiek pigesnės nei Baltarusijoje.
Vis dėlto tai, kad baltarusiams informacija apie pirkinius dažnai įdomesnė nei apie laisvalaikį ar kultūros paveldą, liudija tiek skaičiai, tiek faktai.
Statistika skelbia, kad iš viso Baltarusijos piliečių, kurie buvo ketvirti pagal pernai į Lietuvą atvykstančių užsienio turistų skaičių, srautai į mūsų šalį per metus išaugo 29 proc., o iš viso Minske dabar kasdien išduodama apie 800 vizų į Lietuvą.
Na, o prekybos centrų atstovų teigimu, prekybos centruose apsilankiusių baltarusių skaičius per metus išaugo net dvigubai, beveik tiek pat padidėjo ir vidutinė jų čia išleidžiama pinigų suma, kuri dabar svyruoja nuo 700 iki 1000 Lt. Iš viso, apytiksliai, dideliame prekybos centre sostinėje savaitgalį apsilanko 300–400 svečių iš Baltarusijos. Iš esmės – kone visi atvykstantieji yra iš šios gretimos šalies.
„Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ direktorė Inga Navickaitė skaičiuoja, kad pagal išrašytų čekių, su kuriais pirkėjai iš Baltarusijos susigrąžina PVM, statistiką, per mėnesį jie sudaro apie penkis procentus visų pirkėjų.
Atvykėliai šiame ir kituose prekybos centruose dažniausiai perka drabužius, – šie sudaro iki 70 proc. jų pirkinių krepšelio, taip pat – parfumerijos ir kosmetikos, buities technikos, vis daugiau nuperka ir maisto produktų.
“Pirkome maisto, nes Lietuvoje galima rasti gurmaniškų užkandžių iš Italijos ar Prancūzijos, didesnis prieskonių pasirinkimas, o kasdieniški maisto produktai, pavyzdžiui, duona, Lietuvoje pigesnė nei Baltarusijoje”, – tikina I.Maksimova.

Žavisi prekių ženklais

Baltarusiai ypač laukiami ir Vilniaus senamiestyje įsikūrusiose specializuotose garsių prekių ženklų parduotuvėse. Vienos prabangiais, dizainerių kurtais drabužiais prekiaujančios parduotuvės vedėja tikino, kad esama netgi nuolatinių klientų iš Baltarusijos, pamėgusių vieną kurį nors prabangų vardą, kurio atstovybės nėra Baltarusijoje. Tokie “vienetiniai”, bet parduotuvės apyvartą gerokai kilstelintys klientai čia lankosi kone kas mėnesį ir pasitaiko, kad išleidžia net iki 10 tūkst. Lt.
“Pasitaiko, kad pasiturinčios baltarusės čia atvažiuoja pirkti prabangių vakarinių suknių ir atvirai klausia, ar kas nors iš Baltarusijos tokią jau pirko – kad nesusitiktų tame pačiame Minsko vakarėlyje”, – elitinių pirkėjų įpročius komentuoja pašnekovė.
“Baltarusiams kur kas labiau nei lietuviams svarbi etiketė, įvaizdis – tai galioja net vaikiškoms prekėms”, – skirtumus komentuoja prekybos centro “Europa” vadovė Gintarė Urnevičienė.

Pamėgo kurortus

Kitas svarbus baltarusių tikslas vykstant į Lietuvą – komfortiškas poilsis. Beje, įdomu tai, kad baltarusiai bene labiausiai prisideda prie šalyje nakvojančių turistų statistikos didinimo – Baltarusijos piliečiai bene rečiausiai iš visų užsienio turistų atvyksta tik vienai dienai be nakvynės, o daugiau nei 90 proc. mūsų šalyje pasilieka bent vienai nakčiai, dauguma – dviem ir daugiau. Šiuo požiūriu labiausiai sekasi viešbučiams sostinėje, o pastaruoju metu – ir kurortuose, iš kurių populiariausias tarp baltarusių – Druskininkai.
Baltarusio M.Šajunovo šeima čia praleido 5 dienas, ir, pasak jo, už visus malonumus išleido per 4 tūkst. Lt. Pašnekovų tikinimu, Druskininkus jie pasirinko, nes knietėjo išbandyti naujas slidinėjimo trasas ir pasilepinti SPA procedūromis. Ar šių paslaugų kainos baltarusiams iš tiesų tokios patrauklios?
“Nepasakyčiau, kad druskų kambariai arba viešbučio numeris kainuoja mažiau, o kartais net priešingai, tačiau čia galima rasti daugiau prabangos ir komforto, susidaro įspūdis, kad svečiai iš Baltarusijos labai laukiami, čia apie mus šokinėja geriau negu namie”, – aiškina kelione į Lietuvą patenkinta dar viena pašnekovė – Irina Maksimova. Ji tikina, kad Baltarusijoje ji su draugais itin mėgsta svečiuotis 30 km nuo sostinės Minsko esančiame kalnų slidinėjimo komplekse Logoisk, tačiau pabrėžia, kad trasomis Druskininkuose liko sužavėta labiau. “Jos itin modernios, aptarnavimas puikus, kainos sąžiningos. Be to, pasijutau lyg namie – aplink pilna tautiečių, sutikome net pažįstamų”, – šypsosi pašnekovė.
Jos žodžius vėlgi patvirtina skaičiai. Pavyzdžiui, pernai Druskininkus užsieniečių aplankė 30 proc. daugiau nei 2010 m., iš viso per 200 tūkst., ir baltarusiai šiame svečių sąraše yra antri po rusų. Pasirodo, pernai Druskininkuose jų apsilankė 20 proc. daugiau nei užpernai, o šiemet, tikimasi, kad turistų iš Baltarusijos augimas bus toks pat arba dar didesnis.
Pasak turizmo agentūros „Kelionių laikas“ projektų vadovės Danutės Čornij, tarp baltarusių itin populiarios tokios kurortuose siūlomos pramogos kaip šaudymas, žvejyba, o aštresnių pojūčių mėgėjai noriai išlaidauja sniego arenoje, nuotykių parkuose.
Įdomu tai, kad nors baltarusiai dairosi poilsio arčiau Lietuvos sostinės, o link pajūrio dažniau patraukia svečiai iš Latvijos, tačiau pastaruoju metu baltarusiai poilsiui itin noriai renkasi ir Neringą. Neringos turizmo informacijos centro duomenimis, 2010 m. per tris vasaros mėnesius apsilankė vos 35 baltarusiai, o pernai sezono metu svečių iš Baltarusijos srautas informacijos centre išaugo iki 289, dauguma jų Neringoje apsistojo bent vienai nakčiai.
Matyt, prie to nemažai prisidėjo Neringos atstovų pastangos pritraukti šios šalies gyventojus – praėjusį balandį XIV tarptautinėje pavasario turizmo parodoje „Poilsis 2011“ baltarusiams pirmą kartą buvo pristatytas Neringos kurortas, o jo stendas buvo vienas lankomiausių tarp parodos svečių – baltarusių, pernykštes atostogas iš anksto planavusių Lietuvoje.