"Veido" archyvas

Minske, norint nusipirkti kelis šimtus JAV dolerių pagal oficialų keitimo kursą, reikia kelias dienas stovėti eilėje. Galima pirkti turguje, bet tai nelegalu ir kone trečdaliu brangiau. Bet žmonės stovi, nes be valiutos Baltarusijoje gyventi sudėtinga – valiuta atsiskaitoma su prekių tiekėjais, valiuta sudaromi visi svarbesni sandoriai, valiutos reikalaujama netgi už buto nuomą. Visai kaip Lietuvoje prieš pusantro dešimtmečio, tik tuomet pas mus problemų dėl valiutos nebuvo.

Krizė privertė Aleksandrą Lukašenką kelis kartus nuvertinti Baltarusijos rublį, o tvirtos valiutos upelis gerokai išseko dėl Vakarų ir Rusijos sankcijų. Vakarai nebeduoda Baltarusijai paskolų, nes A.Lukašenka, jų požiūriu, nepakankamai demokratiškai buvo perrinktas prezidentu, o Rusija pakėlė Baltarusijai naftos ir dujų kainas ir nebeleidžia užsidirbti iš žaliavų perpardavimo į Vakarus bei tranzito. Skolinti pinigus Maskva sutinka, bet ne tiek, kiek nori (ir kiek reikia) Minskas. O jeigu A.Lukašenka nori gauti tiek pinigų, kiek jam reikia, norėdamas nemažinti socialinių išmokų, jis turi parduoti Rusijos verslui pagrindines Baltarusijos ekonomiką dar palaikančias įmones rusų padiktuota kaina.

Viskas – ratas užsidarė. A.Lukašenkos kritimas – tik laiko klausimas. Pagal nerašytą, bet abiejų pusių suvokiamą susitarimą Baltarusijos gyventojai nemurmėdami rinko A.Lukašenką į valdžią, o jis mainais užtikrindavo jiems tam tikrą vėlyvojo sovietmečio lygmens pragyvenimą. Tačiau ši santykinė gerovė buvo apmokama rusiškais pinigais. Mainais už tai A.Lukašenka žadėdavo “krūtine uždengti Rusiją nuo NATO agresijos” ir kada nors susijungti su Rusija.

Kai Rusijai pabodo laukti ir ji pradėjo mygti Minską tesėti pažadus, A.Lukašenka atsigręžė į Vakarus ir pradėjo demokratizuotis bei liberalizuotis mainais už Tarptautinio valiutos fondo kreditus. Keleri metai tokių reformų, ir A.Lukašenka, galimas dalykas, būtų išsisukęs. Bet čia atėjo prezidento rinkimai ir riaušės, už kurių organizatorių pečių akivaizdžiai kyšojo Maskvos ir dviejų jos geriausių draugų – Berlyno ir Varšuvos ausys. Guido Westerwelle ir Radeko Sikorskio lūpomis apskelbtas “kruvinu diktatoriumi”, A.Lukašenka prarado bet kokią ES paramą ir atiteko visiškai Vladimiro Putino malonei.

A.Lukašenka, nebegalintis užtikrinti pakenčiamo savo valdinių pragyvenimo lygio ir jų saugumo (tą rodo teroro aktas Minsko metro), iš “batkos” netruks virsti patėviu, ir baltarusiai be gailesčio pakeis jį tuo, kuris vėl galės iš Maskvos gautais pinigais mokėti atlyginimus ir pensijas.

Dabar jau Kremlius sprendžia, ką daryti su Baltarusija: paversti ją oficialiu “Rusijos Federacijos subjektu” ar sava marionete, išlaikant formaliai nepriklausomos valstybės statusą. Pirmu atveju Baltarusiją prijungęs politikas užsitikrins pergalę Rusijos prezidento rinkimuose. Antru atveju formaliai nepriklausoma, bet iš Kremliaus valdoma Baltarusija taps ežiu kelnėse pirma Lietuvai, paskui – ir Lenkijai, reikšdama teritorines pretenzijas, statydama atominę Vilniaus pašonėje, blokuodama tranzitą, pradėdama kovą dėl baltarusių tautinės mažumos padėties Vilnijoje ir Suvalkuose.