Atominė energetika
Vilniuje viešintis Baltarusijos Astravo rajono vadovas teigia, kad žmonės laukia 2016 metų, kai turėtų pradėti veikti atominė elektrinė ir nesibaimina jo kaimynystės.
Tuo metu šiose Baltarusijos pasienio apylinkėse gyvenančios lietuvių bendruomenės lyderis teigia, kad žmonės paprasčiausiai nesuvokia, ką šalia jų ruošiamasi statyti.
Astravo vykdomojo komiteto pirmininkas Adamas Kovalko trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru Artūru Zuoku žurnalistams sakė, kad šiuo metu vyksta parengiamieji atominės elektrinės statybos darbai – teisiami keliai, statomas energetikų miestelis.
Jis tvirtino, jog AE statyba tik teigiamai paveiks rajono vystymąsi, o tam bus skirta milijardai baltarusiškų rublių.
“Žmonės laukia, kad tai kuo greičiau prasidėtų. Laukia 2016 metų”, – sakė A.Kovalko.
“Kai Astrave vyko poveikio aplinkai vertinimo klausymai, kai pasisakė visi mokslininkai ir papasakojo, ką kokia bus ta atominė elektrinė, kokia bus reaktorių apsauga, žmonės yra visiškai ramūs. (…) Jei Japonijoje būtų tokia apsaugos sistema, nebūtų atsitikę to, kas įvyko”, – kalbėjo Astravo rajono vadovas.
Paklaustas, ar yra galimybių, jog statybos aikštelės vieta galėtų būti keičiama, jis sakė esąs nekompetentingas tai komentuoti.
Anot jo, žmonės iš įvairių regionų, taip pat ir kaimyninės Lietuvos, domisi galimybėmis rasti darbo rajone, kur bus statoma branduolinė jėgainė.
“Pagal preliminarų susitarimą Rusijos statybininkai turi atvažiuoti rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais”, – sakė A.Kovalko.
Tuo metu pasienyje su Lietuva esančio Baltarusijos Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės lyderis Alfonsas Augulis teigė, kad vietos žmonės nedaug ką žino apie atominės elektrinės statybą ir jos pasekmes.
“Žmonės ne tik nesusigaudo, bet nežino tų pasekmių, kas tai yra, kaip tai bus. Jie įsivaizduoja, kad tai bus kaip bet kuri įmonė, kuri stato ten. (…) Šiandien informacinis srautas apie atominę elektrinę Baltarusijoje yra toks didelis, jie pasiruošę argumentuotai, kad tai yra pati saugiausia elektrinė pasaulyje ir geresnės, saugesnės nėra”, – dėstė A.Augulis.
“Kita pusė – aplink 35 kilometrų spinduliu nėra nė vienos gamyklėlės, kur turėtų darbo daugiau negu 100 žmonių”, – kalbėjo jis.
Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė, kad už maždaug 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės planuojama AE turės didelės įtakos didžiausio šalies miesto ateičiai. Jis ragino Lietuvos vadovus siūlyti Baltarusijai jungtis prie Visagine įgyvendinamo AE statybos projekto.
“Šiandien mes turime šansą ir galimybę šį projektą bendrai kartu su baltarusiais, su latviais ir estais įgyvendinti Visagine. Tokią galimybę dėl politinių kažkokių ambicijų ar nesusikalbėjimų praleisti būtų nusikalstama prieš Vilniaus miesto ateitį”, – kalbėjo sostinės meras.
Jis teigė nenorintis, kad netoli Vilniaus atsirastų branduolinis objektas, tačiau pripažino, kad Baltarusija turi teisę užsitikrinti didesnius elektros gamybos pajėgumus.
“Šiandien aš matyčiau didesnę problemą ne Baltarusijos pusėje, o Lietuvos, nes Lietuvos Vyriausybė nekviečia į bendrą projektą mūsų kaimynų baltarusių”, – dėstė A.Zuokas.
Lietuva kritikuoja Baltarusijos ir Rusijos planus statyti atomines elektrines prie pat Lietuvos sienos. Lietuvos pareigūnams nerimą kelia planuojami reaktoriai, kurie, anot jų, iki šiol nėra realiai išbandyti. Pasak Lietuvos diplomatų, iki šiol nepaaiškinta, kodėl pasirinktos aikštelės visai šalia Lietuvos sienos, neparengti planai avarijos atveju, skubant ignoruojami saugumo klausimai.
Lietuva pati siekia per 10 metų pasistatyti atominę elektrinę Visagine. Pagal planą, projekte dalyvautų stambi užsienio bendrovė, taip pat trijų Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybės.