REUTERS

Baltarusijos rublio griūtį ekspertai vertina kaip lietuvių, kurie nebijo rizikuoti, galimybę pagaliau įsitvirtinti šioje valstybėje ir atsiriekti didesnį rinkos pyrago gabalą.

“Lietuviams Baltarusijoje veriasi naujų nišų, tačiau, kokios jos bus, paaiškės tik tada, kai padėtis stabilizuosis. Tikėtina, jog rinka ištuštės. Tikriausiai bus galima palyginti nebrangiai įsigyti prekybos įmonių, dalyvauti privatizavime. Vargu ar šaliai pavyks atgaivinti ekonomiką nepardavus valstybinių įmonių”, – bendrovės “Prime Investment” valdybos pirmininkas Rimvydas Baranauskas.

Jis prognozuoja, kad šiemet verta analizuoti, kas vyksta, o pradėti dirbti teks 2012 metais. Ekspertas sako, kad dauguma lietuvių, jau dirbančių šioje valstybėje, skaičiuoja praradimus, vis dėlto mūsiškiai sugeba prisitaikyti.

R. Paulauskas pritaria minčiai, jog tautiečiai turėtų nepraleisti progos įsitvirtinti kaimyninėje valstybėje, nes mūsų pranašumas yra patirtis – Lietuva tuos sukrėtimus, kuriuos dabar tenka atlaikyti Baltarusijai, įveikė beveik prieš du dešimtmečius.

Eksperto nuomone, į kaimyninę valstybę verta žvalgytis tik įmonėms, kurios nesibaido rizikos.

“Jei valiutos krizė susilpnins vietos žaidėjus, tai bus palanki proga eiti į Baltarusiją, tačiau ar bus verta tai daryti – kol kas spręsti anksti. Sprendimus reikės priimti, kai bus aiškios devalvacijos tikrosios pasekmės ir žinoma, kiek dėl to sumažės vartojimas”, – sakė “Aprangos” grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.

Verslininkas sako, kad šiemet į Baltarusiją jie tikrai neinvestuos ir lauks, kaip įvykiai klostysis toliau.

Tuo tarpu bendrovės “Fima” plėtros direktorius Vytautas Zinkevičius sako, kad įmonė kol kas neketina trauktis iš Baltarusijos.

“Nesivyniojame meškerių ir nežadame grįžti atgal į Lietuvą. Dirbti sunku, nes importas beveik sustojęs, tačiau, kai viskas atsigaus, bus per vėlu kurtis iš naujo”, – sakė V. Zinkevičius.

Bendrovės “Fima” padalinys Baltarusijoje 2010 metais padalinys pasiekė 200 tūkst. eurų (apie 690 tūkst. litų) apyvartą, o šiemet tikisi augimo. Kiek didės pajamos, vadovas nesiima prognozuoti, nes dalis projektų “pakibę” ir jų baigtis priklausys nuo to, ar užsakovams pavyks gauti valiutos.